Gimus vaikui, šeimoje staiga viskas ima ir pasikeičia: prie vyro ir žmonos vaidmens prisideda mamos ir tėčio, prie ramių naktų – bemiegės, prie tylos – triukšmas.
Pasikeičia visa atmosfera namie, nes nusistovėjusi tvarka ir rutina dingsta užleisdama vietą kūdikiui su visomis naujovėmis, rūpesčiais ir netikėtumais. Mažylis namuose okupuoja visą tėvų dėmesį, žavi savo gležnumu, todėl labai dažnai, ypač mamoms, paleisti iš rankų mažyli būna sunku. Norisi kartu miegoti, kartu valgyti ir kartu dainuoti. Ir labai dažnai, tik po kurio laiko aplanko netikėta mintis: „vaje, o kur tėtis?”.Kiekvienas žmogus nori jaustis kažkam reikalingas ir būti pastebėtas, įvertintas. Kiekvienam iš mūsų reikalingas tas ramybės uostas į kurį galima atplaukti ir ramiai, palaimingai plūduriuoti, net jei jūra tavo kelyje šiandien buvo labai audringa. Uostas – tai šeima, o vaikams sumigus – vyras ir žmona.
Gimęs mažylis pakeičia poros gyvenimą, bet neturėtų neigiamai veikti tarpusavio santykių. Turėti vaikų, sutuoktinio atžvilgiu, tai reiškia išmokti dalintis ir aktyviai (ne pasyviai!) išlaukti. Laukiant partnerių vakaro tik sau, reikėtų abiems vienodai prisidėti prie namų ruošos ir kūdikio priežiūros darbų. Tada nebus vienas pavargęs nuo laukimo, o kitas nuo visos dienos bėgimo.
Mielos mamos, neokupuokite vaiko sau, dalinkitės rūpesčiais ir džiaugsmais su partneriu. Jeigu didžiąją dienos dalį vaikas praleidžia su jumis, negalvokite, kad vakare negalės, nenorės ar dar blogiau – nemokės, su mažyliu pabūti ir tėtis. Jūs, tikriausiai, geriau mokate tvarkytis su kūdikiu ir visais jo reikalais, tačiau jūs jau turite patirties! Jeigu tėtis su mažyliu būtų daugiau, jam neabejotinai viskas pavyktų greičiau, tačiau juk čia nėra svarbus greitis. Lėčiau pakeis sauskelnes, ilgiau maudys ar ilgiau dainuos lopšinę – niekas dėl to tikrai nenukentės. Net jei mažylis ir paverks ilgiau – jie susitvarkys. Nei vienam iš tėvų nereikėtų apsiimti rūpinimosi vaiku vienam – tai nenaudinga nei tėvams, nei vaikui. Mažylis turi augti apsuptas abiejų tėvų dėmesiu ir meile, o nuo mažumės būdamas tiek su vienu, tiek su kitu, ateity patirs mažiau nerimo kai mamai reikės nors trumpam išbėgti iš namų.Skirkite kokybiško laiko ir vienas kitam. Santykiai kaip ugnis – tik vis kūrenama ryškiai dega, o paliekama rusenti, galiausiai užgęsta. Nebijokite palikti mažylio seneliams ar kitiems patikimiems žmonėms ir leiskite sau bent kartais pabūti tik dviese ir kitoje, ne namų aplinkoje. Kad ir kaip labai norėtųsi visą laiką būti netoliese mažylio, pasistenkite bent kartais atsiriboti nuo rūpesčių apie kūdikį ir pailsėti. Susiruošti, pasipuošti ir nepertraukiamai žiūrėti vienas kitam į akis, gimus kūdikiui dažnai tampa retenybė, bet esant dideliam norui tikrai gali tapti realybe.
Kol kūdikis yra toks mažas ir gležnas, sunku įsivaizduoti jį suaugusį, tačiau taip neišvengiamai nutiks. Dviese pradėjote gyvenimą su savo vyru, dviese ir liksite, kai užaugs jūsų mažylis. Staiga nusišluostyti prakaitą išleidus sūnų pro duris pas marčią ir tada imtis santykių gerinimo su vyru kažin ar pavyks. Santykius gerinti reikia kasdien – lepinti ne tik mažylį savo dėmesiu, bet kartu ir lepintis vienas kitu. Nors vyrai labai dažnai nutyli dėmesio ir savos moters trūkumą, analizuokite situacijas ir pačią save. Labai neturėdamos laiko ir noro, nenutylėkite – pasikalbėkite. Tikrai labai dažnai moterys būna pavargusios nuo namų ruošos ir rūpinimosi kūdikiu, todėl apie jokius išėjimus ar pasimatymus su vyru net galvoti nenori. Jeigu vienintelė jūsų svajonė šiuo metu yra išsimiegoti – būtent tai ir pasakykite savo vyrui. Mylinčiam vyrui visų pirma bus svarbu, kaip jaučiasi jo moteris, o kai ji jausis pailsėjusi ir linksma – santykiai gerės savaime. Nuolatinis pavargęs veidas bus daug labiau suprastas ir užjaustas, jei jis turės aiškų paaiškinimą (net jei jums atrodo, kad priežastis savaime suprantama). Nepalikite vietos neaiškioms ir netikslioms vyro interpretacijoms – būkite suprastos teisingai, išreikškite savo jausmus ir norus pirma netikslių spėjimų. Išgirsti būna tie, kurie kalba.Gyvenant santuokoje ilgesnį laiką daugelis dalykų tampa tarsi savaime suprantamais. Gimęs kūdikis savaime suprantamus dalykus dar labiau nustumia į „antrą planą”. Jeigu mylėti vienas kitą taps savaime suprantamu reiškiniu, kuris guli labai nejudinamas, nes tam dabar nėra laiko, labai greitai vienas iš jūsų gali atsirasti tame „antrame plane”. Linkiu, kad pirmas planas visada būtų šeima. O šeima – tai laimingas vaikas, tėtis ir mama.
Psichologė Karolina Gurskienė
