JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Reggio Emilia ugdymo filosofijos atstovės: nuo pat gimimo vaikas turi teisių ir kompetencijų

Reggio Emilia ugdymo filosofijos atstovės: nuo pat gimimo vaikas turi teisių ir kompetencijų

Dr. Claudia Giudici ir Sara De Poi – ilgametę patirtį turinčios Reggio Emilia ugdymo filosofijos atstovės, savo žiniomis ir įžvalgomis besidalinančios su viso pasaulio priešmokyklinio ugdymo švietimo ekspertais. Šių metų balandžio 20–21 d. lektorės lankėsi ir Vilniuje vykusioje konferencijoje „Kelionė į vaiko smalsumą ir kūrybingumą: dialogas su Reggio Emilia požiūriu“. Dvi konferencijos dienas ekspertės Lietuvos švietimo atstovams pristatė šiaurės Italijoje sėkmingai veikiančią Reggio Emilia vaikų ugdymo sistemą. Pašnekovės atskleidė šios ugdymo filosofijos esmę – kaip požiūris į vaiką prisideda prie ateities pasaulio formavimo.

Sakoma, kad Reggio Emilia (RE) praktikoje vaikai ir jų mąstymo būdas tampa vertybe. Kaip tiksliau tai paaiškintumėte? Ką reikštų taikyti ugdymo sistemą, kurioje vaikai ir jų mąstymo būdas nėra vertinami?

Dr. Claudia Giudici. Reggio Emilia ugdymo filosofijos centre yra vaikai, sąveikaujantys su kitais vaikais, su suaugusiais, su pasauliu. Vaikai laikomi gebančiais nuo pat gimimo konstruoti savo mokymąsi ir ryšius su kitais. Laikantis tokio požiūrio, ugdymo įstaigoms tenka sudėtinga užduotis – konstruoti kontekstus, sudaryti sąlygas tinkamai auginti ugdymo santykius, kurie būtų palankūs įvairių kompetencijų vystymuisi.

Tokiomis mintimis apie vaiką ir vaikystę dalinamės ne tik su ugdytojais, bet ir su savivaldybės atstovais, ir su tėvais – visi kviečiami jaustis ir būti ugdymo proceso dalimi.

Sara De Poi. Nėra visai tikslu sakyti, kad Reggio Emilia ugdyme vaikai yra projektų iniciatoriai. Stebėdami ir dokumentuodami vaikų mokymosi procesą, suaugusieji projektuoja patirtis, atsižvelgdami ir į mažųjų požiūrį, jų idėjas bei mintis, kurios persipina tarpusavyje ir padeda suformuluoti pedagoginius tikslus.

Koks yra skirtumas tarp Reggio Emilia darželio ir kitų vaikų ugdymo įstaigų?

Sara De Poi. Reggio ugdymo esmė yra pripažinti, kad nuo pat gimimo vaikas turi teisių ir kompetencijų. Jis išreiškia save ir bendrauja 100 kalbų (pvz.: žodžiai, jausmai, judėjimas, gimnastika, sportas, šokis, piešimas ir kt.). Vaikų mokymosi procesų stebėjimas ir dokumentavimas yra būtinas instrumentas, norint, kad ugdymas derėtų su tuo, kaip mokosi mažiausieji, būtų ne statiškas ir griežtas, o galintis keistis, atsižvelgiant į vaikus ir jų kultūrą.

Dr. Claudia Giudici. Svarbų vaidmenį čia atlieka erdvės, kuriose vyksta ugdymas. Parengti, pasiūlyti ar atrasti vaikų kontekstai (architektūros objektai, interjero elementai, instrumentai, medžiagos) prisideda prie mokymo kokybės tiek pat, kiek ir mokytojai. Neveltui Reggio Emilia ugdymo filosofijos kūrėjas Loris Malaguzzi, kalbėdamas apie ugdymo erdvę, apibūdino ją metafora „trečiasis mokytojas“. Septintajame dešimtmetyje Reggio lopšeliuose ir darželiuose padarytas revoliucinis pasirinkimas: pedagoginį išsilavinimą turintiems auklėtojams partneriu paskirtas ir žmogus, turintis meninį išsimokslinimą (itališkai atelierista). To reikėjo, kad nuosekliai laikytumės idėjos, jog vaikai pažįsta pasaulį per 100 kalbų. Priešingai nei kitose ugdymo praktikose, kurios taip pat pripažįsta meninių disciplinų svarbą, Reggio sistemoje atelierista laikomas ne mokytoju, bet ugdytoju, kuris dirba sujungdamas pedagoginę ir meninę dimensiją, glaudžiai bendradarbiaudamas su mokytojais ir kitu darželio personalu (ugdymo vadovais, virėjais, padėjėjais). Taip solidarizuojamasi su vaikais, kurie neskirsto žinių į disciplinas, bet tyrinėja pasaulį viską siedami.

Be to, atelierista, įnešęs į pedagoginę aplinką ir meninę dimensiją, padidino suvokimą, kad vaikų (taigi, ir visų žmonių) pažinimo būdas iš prigimties yra estetinis: estetika ir epistemologija yra sinonimai. Kaip sakė Bateson, „estetika – tai atsakas į jungiančias struktūras“. 

Tradiciškai sakoma, kad taisyklės, kurias suaugusieji nustato vaikams, yra svarbios, nes leidžia jiems jaustis saugiai. Kur prasideda ir kur baigiasi vaikų padiktuotos taisyklės, o kur prasideda suaugusiųjų?

Sara De Poi. Suaugusiajam visada tenka atsakomybė kurti ir naudoti taisykles, kurios leistų vaikui jaustis saugiai, bet tuo pat metu suaugusysis turi padėti suprasti šių taisyklių prasmę. Be to, vyresnieji turėtų skatinti suvokimą, kad mus supa kiti žmonės, ir būtinybę laikytis tvarkos bei tokio elgesio, kuris leistų darniai sugyventi kartu. Skirtumas kyla iš klausimo, ar suaugusieji nustato šias taisykles vaikams, ar vaikai tampa jų kūrimo ir suvokimo dalimi?

RE darželiai pripažinti geriausiais pasaulyje. Kokiais kriterijais remiamasi vertinant, kuris darželis yra geriausias?

Dr. Claudia Giudici. „Geriausio darželio pasaulyje“ vardą 1991 metais mums davė amerikiečių žurnalas Newsweek. Nežinome, pagal kokius kriterijus jis taip įvertino Reggio Emilia ugdymo įstaigas, bet žinome, jog kiekvieną dieną dirbame tam, kad kurtume ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas iš tiesų būtų bendrasis gėris. Nuolatos ieškodami inovacijų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos kasdien stengiasi garantuoti gerovę visiems mūsų miesto vaikams bei šeimoms.

Vaikai atvyksta į darželius, mokykas iš šeimų, kuriose auklėjimo tradicijos – dažnai netobulos ir traumuojančios – perduodamos iš kartos į kartą. Kaip jos dera su RE filosofija?

Sara De Poi. Mūsų ugdymo įstaigos priima visus tėvus su jų skirtumais ir nelaiko jų auklėjimo nevykusiu. Kasdieniame dialoge mokytojai kviečia tėvus papasakoti apie savo ugdymo sampratą, sunkumus, abejones. Šie nuolatiniai mainai sukuria pasitikėjimu grįstą santykį, kuris padeda pagrindą pokyčiams.

Kokie tyrimai leidžia kalbėti apie RE darželių pranašumą?

Dr. Claudia Giudici. Bėgant metams, buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie davė skirtingų rezultatų, priklausomai nuo pasirinktų tyrimo metodų. Tačiau apibendrintai galėtume pacituoti Harvardo psichologą Howardą Gardnerį, savo knygoje „Five Minds for the Future“ kalbantį apie Reggio Emilia miestą kaip apie etinės bendruomenės pavyzdį, kurio šaknys slypi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Paminėsime tik keletą Gardnerio vertinimo kriterijų: tai savanorystės organizacijų ir į jas įsitraukusių miestiečių skaičius, didelis dėmesys politikai, nukreiptai į pamatines žmogaus teises (mokykla, sveikata ir t. t.), taip pat stebimi ypač geri visi socialinės gerovės rodikliai.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI