Kai kalendoriuje jau neišvengiamai artėja rugsėjis, tėvams prasideda įtempčiausias metas – kaip suspėti viską supirkti mokyklai, atliepti naujausias tendencijas ir įtikti vaiko norams neviršijant šeimos biudžeto. Visgi ne kanceliarinių prekių mados ir jų kaina yra svarbiausios, o tai, ar jos nekenks vaiko sveikatai, todėl kineziterapeutė Greta Skardžiūtė ir knygynų tinklo „Pegasas” mokyklinių prekių kategorijos vadovė Vitalija Silevičienė dalijasi patarimais, kaip išsirinkti ne tik madingas, bet ir vaikų sveikatą saugančias bei jų mokymosi kokybę gerinančias mokyklines priemones.
Sena taisyklė nebegalioja
„Ilgą laiką visiems patogiu orientyru buvusi taisyklė, kad kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 10–15 proc. vaiko svorio, jau paseno, nes pastarąjį dešimtmetį situacija pasikeitė. Pirma – vaikai tapo mažiau fiziškai aktyvūs, todėl jų raumenų masė statistiškai yra sumažėjusi, antra – šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir yra „sulindę” į išmaniuosius telefonus, todėl jų laikysena toli gražu nėra ideali, trečia – vis daugiau vaikų turi antsvorio ir ketvirta – kuprinių techninės savybės gerokai skiriasi nuo tų, kurias vaikai nešiodavo prieš penkerius ar daugiau metų.
Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, ergonomikos apžvalgos vis dažniau rekomenduoja 8–12 proc., kaip realią, daugumai vaikų saugią zoną, o turintiems skoliozę, itin lanksčius sąnarius ar plokščiapėdystę, ši riba dar žemesnė. Savo praktikoje vadovaujuosi paprasta formule: mažiau fiziškai pasirengusiems vaikams saugus svoris yra apie 7–8 proc. kūno masės, vidutiniškai aktyviems – iki 10 proc., o fiziškai stipresniems galima leisti iki 12–15 proc., tačiau tik su ergonomiška kuprine ir trumpam laikui”, – naujas sveikatos taisykles aiškina kineziterapeutė G. Skardžiūtė.
Paiso per mažai tėvų
Tačiau pernai keliose Lietuvos savivaldybėse atlikti tyrimai parodė, kad šių rekomendacijų paiso gerokai per mažai tėvų. Kai visuomenės sveikatos biuras mokyklose pasvėrė 1–3 klasių mokinių kuprines, paaiškėjo, kad nemaža dalis mokinių vis dar nešiojasi per sunkią: vidutiniškai apie 55–60 proc. vaikų kuprinės svėrė mažiau nei 10 proc. kūno svorio, 30–35 proc. svėrė daugiau, o 8–9 proc. viršijo 15 proc. kūno svorio ribą. Daugiausia tokių kuprinių – tarp pirmokų ir antrokų.
„Pirmokų kuprinės dažnai būna sunkiausios ne atsitiktinai – pradinėje mokykloje jie atsineša daugiau priemonių, vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių, o tėvai, norėdami viską turėti „po ranka”, įdeda ir visai nebūtinų daiktų. Be to, šio amžiaus vaikai dar neturi įgūdžio kritiškai įvertinti, ką verta neštis kasdien, todėl į mokyklą nešasi viską iš karto. Pridėkime ir tai, kad daugelis tėvų kuprines perka „ant išaugimo”, todėl jos yra didesnės, sunkesnės, iš storesnės medžiagos, tad bendra apkrova išauga dar labiau. Tačiau iš tiesų kasdien pakanka vos kelių esminių dalykų: gertuvės, vieno užkandžio bei būtinų pratybų ir vadovėlių pagal tos dienos tvarkaraštį. Visa kita – tik nereikalinga našta,” – priežastis, kodėl labiausiai apkrauti pirmokai, aiškina V. Silevičienė.
Kuprinės svoris ar daiktų pasiskirstymas?
Kitas ne mažiau svarbus ir plačiai įsišaknijęs klaidingas įsitikinimas – kad svarbiausia kuprinės saugumo sąlyga yra jos bendras svoris. Kaip teigia „Pegaso” mokyklinių prekių kategorijos vadovė, tyrimai rodo, kad tai – tik dalis bendro paveikslo, nes ne mažesnės įtakos turi ir daiktų paskirstymas.
„Žinoma, kad net lengva kuprinė gali būti žalinga, jeigu joje daiktai sumesti bet kaip – vaikui vaikštant, daiktų svoris „migruoja” į visas puses, todėl pečių ir kaklo raumenys yra nuolat nevienodai apkraunami. Naujausios ergonomikos apžvalgos pabrėžia, kad daug svarbiau – kaip tas svoris paskirstytas ir kaip kuprinė prisitaiko prie kūno. Šiuolaikinės ergonomiškos kuprinės jau kuriamos taip, kad padėtų vaikui išlaikyti taisyklingą laikyseną – joms naudojamos išorės veiksniams atsparios, tačiau lengvos medžiagos, anatominė kvėpuojanti nugarėlė su paminkštinimais sumažina stuburo apkrovą ir užtikrina komfortą, o minkštos, plačios, reguliuojamos petnešos nenuspaudžia pečių ir fiksuoja kuprinę. Net kuprinės viduje esantys skyreliai būna suplanuoti taip, kad natūraliai sunkesni daiktai būtų arčiau nugaros ir kūną mažiau veiktų nešamų daiktų svoris. Be to, yra ir kuprinių su inovatyvia amortizacine sistema – kuprinė vaikštant spyruokliuoja, todėl jos svoris atrodo ketvirtadaliu lengvesnis”, – naujoves vardija V. Silevičienė.
Jai pritaria ir kineziterapeutė G. Skardžiūtė, ir čia pat pateikia pavyzdį, jog problema nėra tik kuprinės svoris, o kaip ji nešiojama. Pasak jos, tyrimai rodo, kad nešiojant kuprinę ant vieno peties, net jei ji sveria tik 10 proc. vaiko kūno masės, laikysena pradeda pastebimai keistis.
„Mergaitės šiame amžiuje dažnai patiria didesnį diskomfortą, nes jų viršutinės kūno dalies raumenys paprastai yra mažiau išvystyti nei berniukų, dėl to net ir vidutinė apkrova gali greičiau sukelti įtampą pečių bei kaklo srityje. Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 7–10 metų amžiaus kaimo vaikai turi geresnę laikyseną nei jų bendraamžiai miestuose, o tai gali būti susiję su didesniu fiziniu aktyvumu ir geresniais judesio įpročiais – įskaitant ir įgūdį tolygiau paskirstyti kuprinės svorį.
Kelios priežastys
Tikėtina, kad taip nutinka dėl kelių priežasčių: miesto vaikai dažniau į kuprinę įsideda papildomų, mokyklai nebūtinų daiktų – planšetę ar užkandžių, o kadangi kelionės į mokyklą dažnai trunka vos kelias minutes pėsčiomis ar automobiliu, tėvai mažiau galvoja apie optimalų kuprinės svorio paskirstymą. Savo vaidmenį turi ir mados – dalis vaikų kuprines nešioja ant vieno peties arba neužsega stabilizuojančių diržų per juosmenį, nes tai atrodo „stilingiau”. Kuprinė tada ne tik praranda ergonomines savybes, bet ir netolygiai apkrauna stuburą bei pečių juostą, todėl net lengvas svoris tampa potencialia problema”, – įspėja kineziterapeutė.
Pasak jos, norėdami sužinoti, ar vaikui kuprinės svoris tinkamas, paprašykite jo užsidėti kuprinę su būtinomis mokyklinėmis priemonėmis ir leiskite kelias minutes ramiai pavaikščioti – jei vaikas instinktyviai lenkiasi į priekį arba kuprinė slenka žemiau juosmens linijos, tai signalas, kad ji per sunki arba netinkamai sureguliuota.
Net pieštukas ar ausinės gali turėti įtakos vaiko sveikatai
Tačiau yra dar vienas niuansas, apie kurį dauguma prieš rugsėjo mėnesį nepagalvoja. Pasak kasmet tėvų poreikius analizuojančios V. Silevičienės, dar visai neseniai jie, pirkdami mokyklines prekes, daugiausia dėmesio skirdavo kuprinės funkcionalumui, o pieštukas, rašiklis ar sąsiuvinis likdavo kone paskutinei šeimos biudžeto eilutei, tačiau situacija pasikeitė.
„Pastaraisiais metais tėvų prioritetai keičiasi – jie mokyklinių priemonių nebeperka spontaniškai, o vis dažniau kelia klausimą „ar tai sveika ir patogu mano vaikui?” Matome ir tai, kad vis daugiau dėmesio skiriama ergonomikai – ne tik kuprinėms, bet ir rašymo priemonėms, nes vis daugiau nuperkama rašiklių, kurie mažina riešo įtampą, kaip ir daugiau įsigyjama priemonių vaikams su dėmesio sutrikimu ar kairiarankiams. Ir, nors kaina vis dar svarbi, kokybė, funkcionalumas ir tvarumas tampa tais trimis atramos taškais, pagal kuriuos priimami sprendimai,” – sako „Pegaso” mokyklinių prekių kategorijos vadovė V. Silevičienė.
Kad daugiau dėmesio prieš rugsėjį reikia skirti ne tik kuprinei, pataria ir kineziterapeutė, mat net ir tokios „smulkmenos” gali turėti tiesioginės įtakos vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, netinkamai parinktos rašymo priemonės gali skatinti netaisyklingą rašymo padėtį, didinti smulkiosios motorikos apkrovą, sukelti riešo, dilbio ar net pečių raumenų įtampą.
Priklauso, kokias priemones jis kasdien naudoja
„Vaiko raumenų įtampa ir smulkiosios motorikos apkrova tiesiogiai priklauso nuo to, kokias priemones jis kasdien naudoja. Pavyzdžiui, plunksnakotis reikalauja didesnės koordinacijos ir mažesnio pirštų suspaudimo, todėl lavina smulkiosios motorikos tikslumą, tačiau ne visiems vaikams tinka pradėti būtent nuo jo – mažiau patyrusiems gali būti lengviau su geliniais ar rutuliniais rašikliais, kurie reikalauja mažiau pastangų. Pieštuko storis ir kietumas taip pat svarbūs: storą pieštuką lengviau suimti, jis padeda išlaikyti teisingą pirštų suspaudimą, o minkštesnis pieštukas mažina raumenų įtampą, bet gali greičiau vaiką išvarginti dėl didesnio pasipriešinimo rašant. Ausinės yra dar vienas pavyzdys, kad sveikata slypi detalėse: uždedamos ant galvos yra saugesnės vaikų klausai ir patogesnės ilgesniam naudojimui nei į ausis įkišamos ausinės. Net įprastas spiralinis sąsiuvinis gali turėti įtakos – kairiarankiams nepritaikytų sąsiuvinių spiralė dažnai sukelia riešo diskomfortą, nes rašydami jie į ją remiasi. Visa tai atrodo smulkmenos, bet ilgainiui jos lemia, ar vaikas rašys be įtampos, ar po pamokų skųsis riešo, dilbio ar net pečių skausmais,” – atkreipia dėmesį kineziterapeutė Greta Skardžiūtė.
