Pirmą vaiką moteris gimdė dvi paras, galų gale vaikelis ėmė dusti, vos gimdymas nesibaigė tragedija. Šiandien, praėjus kuriam laikui po gimdymo, moteris vis dar jaučia baimę turėti antrą vaikelį.
Mama klausia:
„Esu dvejų su puse metų sūnaus mama. Prisiminusiai gimdymą iki šiol šiurpuliukai per kūną bėgioja. Norėjau gimdyti natūraliai, kaip ir dauguma pirmą kartą besilaukiančių, tačiau gimdymas užsitęsė. Gimdžiau beveik dvi paras, bet gimdymo veikla buvo per maža, vaikas ėmė dusti ir viskas vos nesibaigė nelaime. Gimęs sūnelis buvo įvertintas vos 6 balais pagal Apgar, išneštas į naujagimių kambarį po lempomis, tik po visų tyrimų, kai viskas pasirodė gerai, buvo atneštas man į palatą. Buvau išsikamavusi po gimdymo, dar ta nežinia, ar vaikui viskas gerai, mane labai slėgė. Verkiau turbūt nesustodama visą dieną.
Dabar laukiuosi, jau ketvirtas mėnuo, tik nuo pat nėštumo pradžios kankina įvairios baimės: kaip šįkart seksis gimdyti, ar viskas bus gerai, ar sveikas bus vaikutis. Bijau, kad vėl pasikartos buvęs scenarijus ir nežinau, ar turėsiu jėgų jį ištverti. Klausiau gydytojos apie cezario pjūvį, bet sako, kad be priežasties jis nedaromas. Patarkite, kaip kovoti su mintimis, kurios neduoda ramybės.“
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.
„Neretai manoma, kad antrą kartą laukdamosi moterys jaučia mažiau nerimo ir įtampos, ne taip bijo gimdyti. Tačiau ši taisyklė ne visada pasiteisina. Neretai moterims, kurios patyrė gimdymo traumų, kai gimdymas užsitęsdavo ar iškildavo grėsmė kūdikiui, baimė didėja, tai apsunkina ir apkartina laukimo periodą. O kaip žinoma, nerimas, baimė persiduoda kūdikiui ir trukdo jam įsčiose jaustis ramiai ir saugiai. Ne vien dėl savęs, bet ir dėl būsimo vaikelio verta pasirūpinti savo psichine sveikata.
Pirmiausia reikėtų rasti būdų, kas padėtų atsitraukti nuo bauginančių minčių. Tai gali būti nauja įdomi veikla, rami muzika, pasivaikščiojimai gamtoje, atsipalaidavimo pratimai.
Antra, jokiu būdu nereikia „virti savose sultyse“ ir gyventi vienai su šia baime ir nerimu. Vertėtų apie tai pasikalbėti su vyru, gera drauge, mama. Su artimaisiais iš anksto aptarkite, kokios pagalbos iš jų tikitės, kas turėtų būti šalia jūsų tuo metu. Nesidrovėkite ir apie savo nerimą bei baimes kalbėti su prižiūrinčia gydytoja.
Reikia vengti bet kokios informacijos, kaip gimdė kitos, ypač istorijų, kurios primintų sunkų pirmą gimdymą. Reikia nepamiršti, kad jei pirmas gimdymas buvo sunkus, tai visiškai nereiškia, kad antrasis bus toks pat. Labai padeda vizualizacijos metodas. Užsimerkite, atsipalaiduokite ir iki smulkmenų įsivaizduokite, kokį nuostabų kūdikį greitai sūpuosite, bučiuosite, maitinsite. Jei tai nepadeda, jei jaučiate, kad baimės tampa įkyrios, negalite su jomis susitvarkyti, reikėtų kreiptis psichologinės pagalbos.“
