Vargu ar rasime žmogų, kuris nebūtų turėjęs pravardės. Tai nėra labai malonu, bet, atrodo, savotiškai neišvengiama. Prasivardžiavimas yra visiems įprastas reiškinys, tačiau derėtų žinoti, kad nuo jo iki rimtesnių patyčių - vienas žingsnis. Ką daryti, kad, atrodo, nekaltas juokavimas nevirstų rimtu tyčiojimusi?...
patyčios
atsitiktinis
Pastebimos patyčių tarp Lietuvos mokinių mažėjimo tendencijos, rodo naujausio Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys. Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“, jau 16 metų savo veiklomis skatindama mažinti patyčių ir kitokio žeminančio elgesio paplitimą, kviečia toliau ugdyti visuomenės nepritarimą patyčioms ir šį kovą prisijungti prie sąmoningumo didinimo mėnesio BE PATYČIŲ....
„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?...
Viena mama, kuriai patyčias patiriantį sūnų teko perkelti į kitą mokyklą, jas vadina XXI a. maru. Moteris sako, kad patyčių mastas - didžiulis. Deja, apie jas nenoriai kalba patys vaikai, kartais tai slepia ir pačios mokyklos, nenorėdamos „teršti munduro". Konsultuoja VšĮ „Vaikų linija" koordinatorė psichologė Ivona Suchodolska....
Šiuolaikinei kartai, gimusiai ir užaugusiai skaitmeniniame pasaulyje, kompiuterinės technologijos yra natūrali aplinkos dalis....
Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui....
Lietuvos vaikų ir jaunuolių emocinė savijauta kelia nerimą – vidutinis vaikų savijautos balas, jų pačių vertinimu, siekia vos 6,2 balo iš 10-ies. Vaikai nurodo pasigendantys saugumo mokykloje bei internete, taip pat norėtų daugiau dėmesio praktinių įgūdžių ir emocinės savijautos ugdymui bei mažiau bausmių mokykloje. Tokius rezultatus parodė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis 15-18 metų jaunuolių iš ...
Agresyviai besielgiantis vaikas kelia daug rūpesčių ne tik savo tėvams, bet ir auklėtojams, bendraamžiams. Iš vienos pusės, agresyvumas reiškiamas labai akivaizdžiai, sukelia daug nepatogumų, prikausto aplinkinių dėmesį, tad atrodo, kad agresyvų elgesį paprasta pastebėti ir reguliuoti. Iš kitos pusės - tai kaukė, už kurios slypi daug įvairių priežasčių - sunkus temperamentas, nepatenkinti poreikiai, liūdesys, nesėkmės ir kt....
Kartais žodžiai nėra ne tik paprasti žodžiai. Jie gali tapti galingu ginklu, kuris sužeidžia. Tai žinodamas fotografas Richardas Johnson'as (JAV) sukūrė įtaigių portretų ciklą, atkreipiantį dėmesį į šią problemą....
Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą....
Pasak psichologės Eglės Sirvydytės, prieš patyčias mokyklose kovojama jau daugelį metų, tačiau nutylėtų ar neišspręstų patyčių atvejų vis dar yra. Viena iš priežasčių – itin gyvas „skundiko“ stereotipas ir baimė, kad atskleidus nemalonią padėtį ji gali tik dar labiau pablogėti....
Mokslinių tyrimų išvados ir psichologų, dirbančių su vaikais ir šeimomis, patirtis rodo, kad vaikai pasižymi geresniais mokslo pasiekimais, aukštesne saviverte, atsparumu nesėkmėms, mažiau linkę į destrukcinį elgesį, rečiau patenka į pavojingas situacijas tiek realiame gyvenime, tiek internete, jeigu tėvai domisi jų savijauta ir veiklomis....