Į vaiko teisių gynėjus vaikai neretai kreipiasi dėl santykių su tėvais arba bendraamžiais, dėl patyčių arba todėl, kad jaučiasi negirdimi, nesuprasti, vieniši.
patyčios
Naujausias
Skaitmeniniame amžiuje patyčios persikėlė iš mokyklos koridorių į socialinius tinklus, žaidimų platformas ir žinučių programėles.
Šiandienos vaikai užauga skaitmeninėje erdvėje – socialiniai tinklai, žaidimai ir bendravimas internetu tapo jų kasdienybės dalimi. Tačiau kartu su pramogomis slypi ir rizikos: patyčios, netinkamas turinys, sukčiai ar asmens duomenų nutekėjimas.
Šiandien, kai apie patyčias kalbama daug ir dažnai, itin svarbu ne tik žinoti, ką reiškia žeminantis elgesys, bet ir išmokti į jį reaguoti taip, kad iš tiesų būtų kuriama saugesnė mokyklos aplinka. Jau antrus metus iš eilės „Vaikų linija“ kartu su prekės ženklu „Head&Shoulders“ vykdo iniciatyvą #SuremkimePečius, kurios metu organizuojami praktiniai mokymai Lietuvos mokyklų darbuotojams.
Kiekvienas vaikas turi savo tempą. Vienas turi penkis draugus, kitas – vieną, bet labai artimą. Kokybė svarbiau už kiekybę.
Patyčios – tai rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko emocinei sveikatai, pasitikėjimui savimi ir socialiniam gyvenimui.
Patyčios – tai ne tik „vaikiški ginčai“ ar konfliktai. Tai sisteminga, pasikartojanti elgsena, kai vienas vaikas ar jų grupė siekia pažeminti, įskaudinti ar izoliuoti kitą. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje su patyčiomis susiduria daugiau nei trečdalis vaikų.
Draugystės vaikystėje – tai pirmosios svarbios socialinės patirtys, kurios moko dalintis, tartis, spręsti konfliktus ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius.
Prasidėjus naujiems mokslo metams vaikai grįžta į klases, būrelius, pasimato su per vasarą nematytais draugais. Deja, ne visada tai atneša džiaugsmą – grįžus į mokyklos aplinką kai kurie iš jų susiduria su patyčiomis.
Vaiko teisių gynėjai su smurtinėmis situacijomis susiduria tiek realybėje, tiek ir internetinėje erdvėje. O neretai, pasakodamas apie patirtas patyčias, vaikas prisipažįsta, kad bendraamžiai tyčiojosi dėl prastesnio telefono, nunešiotų ar išaugtų rūbų.
Psichologė M. Guptor pabrėžia, kad patyčios neturėtų būti laikomos normaliu reiškiniu – svarbu imtis veiksmų, kad vaikai iš jų „neišaugtų“.
„Tu negali su mumis žaisti“, „Čia žais tik mergaitės su gėlėtom suknelėm“ – ar tokius mažųjų nurodymus jau reikėtų laikyti patyčių pradžia? Kodėl patyčios kyla jau ankstyvame amžiuje ir kaip į jas reaguoti? Apie tai įžvalgomis dalijasi ankstyvojo ugdymo psichologė, vaikų darželio Kaune „Istorijų namai“ įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė. ...
