Jeigu Jūsų mažylis dar neturi dantų, visai nereiškia, kad galite atsipalaiduoti ir burnos priežiūros darbus atidėti ateičiai.
„Dar prieš dantukų dygimą reikia masažuoti ir valyti mažylio dantenas bei paruošti burnos ertmę pieninių dantų dygimui. Na, o pirmajam dantukui prasikalus, valyti jį nuo pat jo išdygimo” – sako vaikams draugiškos odontologijos klinikos „Skraidenta” bendrosios praktikos gydytoja odontologė Rūta Jurkonytė.
Ar mamos pienas kenkia mažylių dantukams, kada reikia pasirūpinti pirmu vaiko dantų šepetėliu, kaip paruošti mažylį vizitui pas odontologą ir daugelį kitų atsakymų sužinosite paskaitę šį interviu.
Kada ir kaip reikėtų pradėti rūpintis mažylio dantimis?
Mažylio dantimis reikėtų pradėti rūpintis dar jiems neišdygus. Dar prieš dantukų dygimą reikia masažuoti ir valyti mažylio dantenas bei paruošti sveiką ir švarią burnos ertmę pieninių dantų dygimui. Na, o pirmajam dantukui prasikalus, rūpintis juo kaip ir visais kitais – valyti jį nuo pat jo išdygimo.
Kada reikėtų pirkti jam pirmąjį dantų šepetuką?
Pirmaisiais gyvenimo metais dantukus valyti galima specialiais dantų šepetėliais kūdikiams arba sudrėkintu marlės gabalėliu – kaip patogiau tėveliams, seneliams ar tiems, kurie tuos dantukus valys.
Ar ilgas naktinis maitinimas mamos pienu kenkia pirmiesiems dantukams?
Tikrai taip. Pirma, miegant sumažėja seilių išsiskyrimas, t.y. natūrali mūsų organizmo apsauga nuo bakterijų veiklos burnoje ir karieso vystymosi. Antra, pienas keičia seilių pH. Ji krenta, t.y. rūgštėja. Trečia, piene yra laktozės, tam tikro cukraus (angliavandenių), kuris yra „greitas maistas” bakterijoms, kurios tą cukrų pradeda skaidyti dar burnoje. Dėl to bakterijų burnoje sparčiai daugėja. Visi šie trys veiksniai sudaro lyg užburtą ratą, dėl kurio prasideda dantų emalio demineralizacija, t.y. mineralai iš emalio pereina į „rūgščias” seiles. Kiekvieną naktį, kai vaikas yra maitinamas, jo burnoje vyksta lėta ir nuolatinė cheminė reakcija, todėl kurios mažylio dantų kietieji audiniai silpnėja ir yra pažeidžiami.
Ar pirmuosius dantukus reikia valyti su dantų pasta (jei taip, su kokia) ar tik su vandeniu, nes vaikas dar nemoka skalauti?
Pirmieji dantys dygsta pirmaisiais kūdikystės metais. Naudoti dantų pastą valant dantukus kūdikiui nebūtina, nes jos skonis bei putojimas gali būti nemalonūs mažyliui. Be to, jis gali pastą praryti. Valant dantis svarbiausia yra pašalinti maisto likučius ir bakterines apnašas iš burnos ertmės. Tačiau efektyviam dantų valymui reikalingas ne tik dantų šepetėlis, bet ir dantų pasta. Todėl jūsų mažyliui augant, svarbu jį mokyti išspjauti valytų dantų turinį ir skalauti. Tuomet galėsite užtikrinti geresnį dantų valymą bei dantų apsaugą nuo karieso. Paprastai pradėti naudoti dantų pastą rekomenduojama nuo dvejų metų.
Kaip taisyklingai valyti mažylių dantis ir kiek laiko?
Taisyklingas dantų valymas susideda iš kelių etapų: reikia turėti tinkamo dydžio ir švelnumo dantų šepetėlį, nuvalyti visus danties paviršius (skruostinį/lūpinį, liežuvinį, kramtomąjį ir tarpdantinius paviršius), dantis svarbu valyti taisyklingais judesiais ir per daug nespausti. Tinkami valymo judesiai dantų šepetėliu yra sukamieji ir šluojamieji, šluojant kryptimi nuo dantenų. Tarpdančius valyti reikia su dantų siūlu. Apibrėžti, kiek tiksliai reikia laiko gerai išvalyti dantis – sunku. Norėdami gerai išvalyti visų dantų visus paviršius 2 – 3 minutes tikrai sugaišite. Galite užtrukti ir ilgiau.
Kada reikėtų pirmą kartą pasirodyti pas dantų gydytoją?
Odontologai rekomenduoja pirmą kartą dantų gydytojui pasirodyti išdygus pirmam dantukui, kad gydytojas galėtų apžiūrėti mažylio burnos ertmę, sužinoti apie vaiko mitybą, burnos ertmės higieną, pakonsultuoti tėvelius burnos ir dantų sveikatos klausimais. Pasirodyti dantų gydytojui, kai dantyse jau yra skylučių – vėlu. Pirmieji vizitai pas odontologą turėtų būti profilaktiniai (nebent įvyko trauma ar kiti sveikatos sutrikimai). Geriausios patirtys vaikams, kai pas odontologus jie ateinama „paskaičiuoti” dantukų. Tuomet jie gali ramiai susipažinti su kabineto aplinka, įprasti prie gydytojo.
Jeigu pirmą kartą pas odontologą lankotės, kai vaikui 2 – 3 metai ar daugiau, iš pradžių jam gali būti nedrąsu. Gydytojas pirmą kartą tokį vaiką gali apžiūrėti net ne odontologo kėdėje. Svarbiausia – teigiama pradžia.
Jeigu pirmą kartą pas odontologą atėjote su skylute dantuke – neskubėkite: svarbiau ne kuo greičiau dantuką sugydyti, o susipažinti ir mažajam pacientui įgyti pasitikėjimo savo gydytoju. Tik tada galima žengti kitą žingsnį ir pradėti gydymą. Po ramios pažinties ir skylučių taisymo be streso mažyliui ir vėliau nebus baisu gydytis dantis, nes jis yra bus įgijęs savo dantų gydytojo pasitikėjimą.
Kaip reikėtų vaiką paruošti pirmam vizitui pas odontologą?
Paprastai pirmam mažylio vizitui pas odontologą svarbiau pasiruošti tėveliams, nesibaiminti dėl vaiko ir to, ko gali bijoti mažylis. Tėvelių jaudulys, įtampa dažnai persiduoda ir vaikui. Geriausias pasiruošimas yra būti nusiteikus išsižioti, kad gydytojas galėtų suskaičiuoti dantukus. Paprastai burnos ir dantų specialistai pirmo vizito metu įvertina vaiko supratimą, gebėjimą bendradarbiauti ir daro tiek, kiek leidžia jo nusiteikimas.
Kaip dažnai reikėtų pas jį lankytis?
Profilaktiškai vaikų dantukai turėtų būti apžiūrimi kas ~6 mėnesius.
Ar reikėtų sunerimti, jei metų vaikas neturi nė vieno dantuko?
Vėlyvas dantų dygimas gali būti paveldėtas ir tikrai nerodo jokios patologijos, tačiau pas vaikų odontologą pasirodyti reikėtų.
Ar tiesa, kad vėliau išdygę dantukai ilgiau negenda ir būna tvirtesni?
Vėliau išdygę dantukai turi mažiau galimybių gesti nei tie kurie išdygę anksti. Tačiau manyti, kad vėliau išdygę dantukai sunkiau genda ar kad jiems reikia mažiau priežiūros, būtų neteisinga.
Nuo kokio amžiaus reikėtų naudoti dantų pastą su fluoru?
Dantų pastą su fluoru galima pradėti naudoti, kai vaikas išmoksta išspjauti. Kol vaikas turi tik pieninius dantis reikėtų vartoti iki 600 ppm fluoridų turinčią pastą. Prasidėjus nuolatinių dantų dygimui, dantis reikėtų valyti „stipresne” dantų pasta su 1000 – 1500 ppm fluoridų.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkant dantų pastą kūdikiui, vėliau ūgtelėjusiam vaikui? Ar viena dantų pasta gali būti valomi dvimečio ir šešiamečio dantukai?
Šešiamečiam vaikui jau dažniausiai dygsta nuolatiniai dantys, todėl jam reikalinga dantų pasta su daugiau fluoridų (1000 – 1500 ppm). Dvimečiui tokia stipri pasta dar nereikalinga. Kūdikiui, kuris dar nemoka išspjauti reikėtų naudoti dantų pastą be fluoridų (nebent yra indikacijų, dėl kurių vaiko odontologas paskirtų kitokią dantų pastą). Ūgtelėjusiam vaikui, kuris geba išspjauti ir skalauti, reikėtų naudoti dantų pastą su pamažintu kiekiu fluoridų.
Kada reikėtų leisti vaikams dantis valytis patiems?
Mažyliai mėgsta mėgdžioti tėvelius, todėl nori dantis valytis savarankiškai, tačiau iki 7 – 8 metų amžiaus, kol išsivysto adekvati rankų raumenų motorika, vaikai nėra pajėgūs gerai išsivalyti dantis, todėl iki šio amžiaus dantų valymas – tėvelių atsakomybė. Tačiau ir vėliau tėvų kontrolė yra reikalinga.
Ar ryte ir vakare dantis reikėtų valyti vienodai?
Dantų valymo šepetėliu judesiai turi būti taisyklingi dantis valant tiek ryte, tiek vakare. Vakare dantis būtina išsivalyti ir dantų siūlu.
Ar būtina naudoti siūlą? Skalauti specialiu skysčiu?
Tarpdančių valymas yra būtinas. Vaikams skalavimo skystį reikėtų vartoti tik su gydytojo odontologo rekomendacija.
Kaip svarbu teisingai mažylį maitinti, kad jo dantys būtų sveiki?
Dantų ir visos burnos ertmės sveikatai daug įtakos turi mityba ir jos režimas. Nevisavertė mityba gali sukelti kietųjų audinių vystymosi defektus. Dėl to dantys gali būti mažiau atsparūs karieso vystymuisi. Svarbu ne tik maisto sudėtis, bet ir valgymo dažnis. Kuo dažniau burnoje yra maisto, tuo ilgiau yra tinkama terpė vystytis kariesui. Todėl rekomenduojama dažnai neužkandžiauti. O kad „padėtume” liežuviui ir seilėms greičiau išvalyti maisto likučius iš burnos, po valgymo burną reikėtų išskalauti vandeniu. Vakare, po dantų valymo, valgyti negalima. Jeigu vaikas nori gerti, galima atsigerti tik vandens.