Suprasti savo jausmus ir kalbėti apie savo jausmus garsiai – nelengva užduotis. Tačiau jei to vaikus mokysime nuo mažų dienų, rezultatai bus džiuginantys.
Vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogė Ramunė Juonienė
Daugiau nei dešimt metų dirbu pedagoginį darbą. Šiuo metu bendrauju su įvairaus amžiaus vaikais, teikiu jiems emocinę pagalbą. Kalbant su jais apie jų sunkumus pastebėjau, jog paklausus, kaip jie jaučiasi, atsakymas būna arba „blogai“, arba „gerai“. Supratau, kad vaikai nežino blogo ar gero jausmo atspalvių, jiems sunku atpažinti ir įvardinti iškilusius jausmus.
Jausmai lydi mus visą gyvenimą, mes kiekvieną akimirką kažkaip jaučiamės, bet tuo pačiu mums, suaugusiesiems, labai sunku kalbėti apie savo jausmus, o ką jau kalbėti apie vaikus.
Jausmų pažinimas padeda vaikams įveikti kasdienius sunkumus. Vaikystėje įgyti gebėjimai pažinti jausmus padės vaikams lengviau susidoroti su iškilusiomis sudėtingomis situacijomis.
Pažink savo jausmus – suprask save
Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, gyvena dviejuose pasauliuose: fizinė realybė (ji konkreti, matoma, juntama, ją galima paliesti) ir vidinė realybė ( jausmai, vaizduotė). Norint suprast save, pirmiausia turi pažint savo jausmus, juos įvardinti. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus, kaip ir suaugusieji, tačiau jie nemoka jų atpažinti, įvardyti ir kontroliuoti. Kai tėvai padeda vaikams įvardyti, kaip jie jaučiasi, vaikai geriau supranta savo jausmų pasaulį.
Geriau pažindamas save, vaikas geriau supras ir tai, kaip jo elgesys veikia kitus.
Vaikai labiausiai mokosi matydami tėvų pavyzdį. Parodykite vaikui, kad klausotės jo ir jums rūpi, kaip jis jaučiasi, reaguokite į vaiko jausmus ir įvardinkite iškilusį jausmą. Taip pat pasidalykite ir savo jausmais: „Man nemalonu, kai ant manęs rėki. Pasvarstykime, kaip kitaip tu galėtum man pasakyti, kad pyksti.”
Kartais galite pasakyti, kaip jaučiatės, net jei tai nesusiję su vaiku: „Nervinuosi, nes nespėju atlikti visų numatytų darbų”, arba „Pykstu ant tetos, kad ji vėluoja, bet vis tiek ją myliu.” Taip vaikai perpras, kad tai yra normalu, kad ir suaugusieji jaučia įvairius jausmus, kad tai yra svarbi gyvenimo dalis. Jie mokysis domėtis, atpažinti ir suprasti ne tik savo, bet ir kitų žmonių jausmus. Mes norime, kad mūsų vaikai būtų linksmi, besišypsantys, laimingi, o kaip dažnai mes patys, girdint jiems, sakome:” Aš laimingas su tavimi.”
Jausmų pažinimo vaikai mokosi iš suaugusiųjų, iš tėvų, matydami, kaip jie apie tai kalba, vaikai girdi ir mokosi, taip plečiasi jų jausminis žodynas. Vaikai – tai mūsų atspindys.
Kaip lavinti jausmų pasirinkimo įgūdžius?
Kad susiformuotų vaiko jausminis žodynas, tėveliams svarbu kalbėti apie savo jausmus jau nuo vaiko gimimo.
Kol mažametis dar nekalba, stenkitės įvardinti iškilusį jo jausmą, kalbėkite apie savo jausmus, tai padės vaikui aiškiau pažinti save, suprasti, kas su juo vyksta.
Jausmų atspalviai:
puiku,
džiaugiuosi,
linksma,
myliu,
laimingas,
man (tau) lengva,
kaip paprasta ir gera,
nuostabu.
Liūdna,
nuobodu,
pikta,
nelengva,
sunku,
baisu,
pavydžiu,
graudu,
nusivylęs,
ilgiuosi.
Įvardinęs savo jausmus (ar tai padaręs su tėvų pagalba), vaikas turi galimybę pasirinkti, kaip jis nori jaustis. Pasiduoti baimei ar pasirinkti drąsą; liūdėti ar džiaugtis; o gal tiesiog reaguoti į viską ramiai (tai irgi pasirinkimas). Pasirinkimas reikalauja stiprybės ir sąmoningumo.
Jei mes vaikus nukreipsime į jų stiprybę, parodysime, kad jie gali rinktis, kaip nori jaustis, jie jausis laisvesni ir saugesni pažinę savo jausmus.
Visa tai vaikui galima pateikti per žaidimą. Pvz., vaikas supyko, tėvai pasakoja, kad atplaukė pykčio debesėlis, kartu su vaiku atsisveikina su pykčio debesėliu („atia“) ir pasikviečia ramybės debesėlį. Taip parodome, kad pykčio jausmą galima paleisti lyg debesėlį.
Vaikams patinka mokymas per žaidimą. Tad mokykime vaikus pažinti jausmus per eilėraščius, pasakas, pokalbius, vaidybą, piešimą, muziką, dainą.
Štai keletas eilėraščių, kurie padės vaikams suprasti jausmus. Kartu su vaikučiu suvaidinkite eilėraščio personažus su nurodytais jausmais.
„Pomidoras ir agurkas” (Piktas- ramus)
Augo darže pomidoras
Pasipūtęs ir raudonas.
Jis supyko ant agurko, sako:
– Mane pirmą veš į turgų.
Pyko, pūtės, trūko oro
Pomidoras, bum, susprogo.
O agurkas neskubėjo,
Pirmas turgun nuriedėjo.
Liūtas ir zuikis (Liūdna – linksma)
Tupi liūtas po medžiu,
Skauda liūtui du dančiu.
Ėst negali, liūdna jam
Kvieskit daktarą greičiau.
Atskubėjo per miškus
Zuikis, daktaras puikus.
Šypsos zuikis lig ausų
Jis išgydys du dančiu.
Dėkingumas
Motule žeme, tau dėkoju
Už pievas, žydinčius medžius.
Už jūros smėlį, gintarėlį
Skalaujantį mūsų krantus.
Žvaigždėtam dangui aš dėkoju
Planetom, skriejančioms pro mus.
Ir mylinčiai žmogaus širdelei
Kuri apjungia mus visus.
