„Lytiškumo ugdymo edukacija nėra tokia galinga, kad stebuklingai pakeistų jauno žmogaus pasaulį”, – teigia „Įvairovės ir edukacijos namų” vadovė Lina Januškevičiūtė.
Visuomenėje vis iškyla klausimas, ar lytinis ugdymas yra reikalingas mokyklose bei kaip tai paveiks šeimų sąveikas. Visgi ekspertai tvirtina, kad ugdymo trūkumas nuvestų blogesniu keliu.
Baiminamasi žalos santykiams
Vaikų psichologė Simona Velikienė prakalbo apie priežastis, kodėl tėvai taip nedrąsiai bendrauja lytiškumo temomis – viena pagrindinių tėvų baimių yra susijusiu su nerimu, kad pateikiama informacija apie seksą gali skatinti jų vaikus pradėti seksualinius santykius per anksti.
„Tokias baimes išsklaidyti padėtų švietimas – paaiškinant tėvams, kad remiantis moksliniais tyrimais, išsamus ir amžiui tinkamas lytinis švietimas dažniausiai pavėlina seksualinės veiklos pradžią ir skatina atsakingą elgesį. Taip pat galbūt padėtų tėvų informavimas apie mokymo programos turinį pabrėžiant, kad mokymas apima ne tik biologiją, bet ir santykių svarbą, pagarbą, sutikimą bei saugumą”, – aiškino ji.
Psichologė pasakojo, kad kai kurie tėvai jaučiasi tarsi mokyklos įsitraukimas sumažina jų autoritetą. Tėvai baiminasi, kad mokykloje teikiama informacija gali prieštarauti jų šeimos vertybėms ar religinėms pažiūroms.
„Kalbant apie tyrimus, rezultatai atskleidė, kad išsamus ir gerai struktūruotas lytinis švietimas mokykloje ne tik nesumažina tėvų autoriteto, bet ir gali skatinti vaikus kalbėti su tėvais apie lytiškumo temas. Taip pat tėvų įtraukimas į vaikų švietimą ir bendradarbiavimas su mokyklomis gerina vaikų mokymosi rezultatus ir stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšius”, – atkreipė dėmesį vaikų psichologė Simona Velikienė.
Reikia ne priešinti visuomenę
L.Januškevičiutė tvirtino, kad reikia ne priešinti visuomenę, o ją jungti ir padėti suprasti, kad lytiškumo ugdymas yra skirtas, kad jauni žmonės suprastų ir priimtų save bei kūno pokyčius (tiek fizinius, tiek emocinius). Verta propaguoti sveikus santykius, seksualinio priekabiavimo ir smurto prevenciją, kalbėti apie reprodukcinę sveikatą, kelti klausimus, susijusius su lytiniu gyvenimu.
„Šiuo metu turime Gyvenimo įgūdžių programą, kurioje yra viena maža lytiškumo ugdymo dalis, tačiau Lietuvoje galima sutikti įvairų požiūrį atliepiančių organizacijų, teikiančių mokymus ir edukacijas. Žinoma, svarbu suprasti, jog jauni žmonės yra atskiri asmenys, kurie mokosi, auga, ieškosi savęs. Gali būti, jog tam tikrais klausimais paaugliai nesutinka su tėvais, iš to kyla nesutarimai, kurie nebūtinai susiję su lytiškumo ugdymo programomis, o verčiau su paauglyste”, – teigė – teigia „Įvairovės ir edukacijos namų” vadovė Lina Januškevičiūtė.
Nerimauja nežinodami
„Baltijos tyrimų” apklausa parodė, kad 43 proc. gyventojų sutinka, jog Lietuvos mokyklose turėtų būti lytiškumo ugdymas, tačiau beveik tiek pat, 44 proc., mano, kad tai yra šeimos klausimas. 6 proc. apklaustųjų mano, kad tokios lytiškumo pamokos turėtų būti vedamos ir pirmokams. Lietuvoje lytiškumo sąvokos dažnai naudojamos, kad priešintų tam tikrus vertybinius požiūrius, tarsi lytinis švietimas koncentruojasi tik į lytinės elgsenos prevenciją, o lytiškumo ugdymas – į dorovinį asmenų ugdymą.
L.Januškevičiūtės teigimu, dažniausiai didžiausia baimė kyla dėl neaiškios lytiškumo ugdymo programos – neaišku, nei kokiomis temomis yra kalbama, nei kaip jos bus pateiktos. „Jauni žmonės informaciją gauna iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, interneto ar bendraamžių. Lytiškumo ugdymo edukacija nėra tokia galinga, kad stebuklingai pakeistų jauno žmogaus pasaulį. Verčiau tai yra vienas iš būdų, galinčių suteikti dar vieną pusę žinių, kurios padėtų jauniems žmonėms priimti apgalvotus sprendimus”, – kalbėjo vadovė.
Vienodai vertingi
Apie lytiškumą tėvai turėtų pamažu pradėti aiškinti jau vaikystėje, tačiau tuomet temos turėtų apimti saugumą, privatumą, supratimą, kad kūnai skiriasi, tačiau yra vienodai vertingi. Bėgant metams temos keisis, plėsis, atsiras pokalbių ne tik apie draugiškus, bet ir romantinius ar intymius santykius.
L.Januškevičiūtė komentavo, kad neįmanoma rasti vieno ugdymo būdo, kuris atitiktų visų lūkesčius – klasėse dažniausiai būna daugiau nei dvidešimt mokinių, kurių tėvai turi skirtingus įsitikinimus, vertybes, požiūrio taškus į vieną ar kitą temą. „Visgi edukacijos yra vykdomos remiantis tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gerosiomis patirtimis, temomis, kurios atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos gaires, pritaikytos Lietuvos kontekstui (vadinasi, kai kurios temos net nėra apkalbamos nes mūsų visuomenės kontekste jų dar neturime), tad kaip ir bet kuri kita mokykloje vykstanti pamoka, edukacija yra padaryti remiantys tyrimais ir ilga praktine patirtimi.”
Baimė ugdyti kelia pavojų
S.Velikienė perspėjo, kad nepilnamečiai gali rasti neteisingą ar iškreiptą informaciją internete, socialiniuose tinkluose ar iš bendraamžių, o tai sukelia klaidingus įsitikinimus apie lytiškumą, kūno pokyčius, seksualinę sveikatą ir tarpusavio santykius.
„Jei vaikai nesupranta, kas vyksta jų kūne ar kaip elgtis tam tikrose situacijose, tai gali sukelti nerimą, nesaugumo jausmą ir prisidėti prie žemos savivertės susiformavimo. Vaikas gali jaustis nenormalus ar gėdytis dėl natūralių kūno pokyčių brendimo metu, jei neturi tinkamos informacijos ir palaikymo. Taip pat vaikai gali nesuprasti saugaus seksualinio elgesio svarbos, kaip apsisaugoti nuo lytinių ligų bei neplanuoto nėštumo. Nepakankamos žinios apie sutikimą gali lemti prievartos ar priekabiavimo situacijas, kuriose vaikas nežino, kaip tinkamai reaguoti ar kur kreiptis pagalbos”, – aiškino S.Velikienė.
Lietuvos visuomenėje apie lytiškumą yra vis dar kalbama nedrąsiai, atvirumo ir švietimo reiktų pasimokyti iš kitų šalių. L.Januškevičiūtė priminė, kad kai kurios iš jų – netolimos Europos kaimynės.
„Galima būtų daryti ir daugiau – pasitikėti kitų šalių patirtimis, įsiklausyti į PSO ir kitų organizacijų rekomendacijas, prisiminti, kad esame pasaulietinė valstybė, semtis patirties iš kitų valstybių, kur lytiškumo ugdymas įgyvendinamas jau seniai. Na, o pagrindinis dalykas visgi išlieka edukacija, nepamiršti ieškoti įvairios informacijos, mokytis, mažinti baimes aplink save. Visiškai pirmaujanti šalis šioje srityje – Nyderlandai, kurioje temos aptariamos nuo pradinių klasių, žinoma, atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes. Švedijoje temos integruojamos į mokomuosius dalykus, Kanada, Prancūzija, Norvegija – vėlgi šalys, kurios apima įvairias, kartais dar „tabu” laikomas temas”, – pasakojo vadovė.
