Lietuva – Amerika, Lietuva – ir vėl Amerika. Taip savo gyvenamąją vietą apibūdintų vilniečiai Ieva (31 m.) ir Henrikas (33 m.), dviejų žavių mažylių – trimečio Jurgio ir pusantrų Agotos tėvai.
Tąsyk už Atlanto jie vyko trumpam, bet su dideliu ir svarbiu tikslu – ten sulaukti mažylio, po to sparnus iš gimtinės šeima pakėlė nežinodami, ar apskritai grįš. Ten ketvertukasjau kuris laikas kuria savo naują gyvenimą ir naujus namus. Tačiau šis straipsnis ne apie laimės Svajonių šalyje paieškas. Mums smalsu, kaip amerikiečiai vertina motinystę.
Kodėl Amerika?
Koks kipšas nėščią moterį nunešė anapus Atlanto, šito Ievos man maga paklausti dar tik įkalbinėjant ją sutikti žurnalui papasakoti savo istoriją. „Tiesiog abu su vyru laimėjome „žaliąsias” korteles, galėjome legaliai išvykti į Valstijas, ten sulaukti atžalos. Ja ir pasinaudojome. Pati idėja taip pasielgti kilo vyrui. Aš iš pradžių šiai minčiai nepritariau, maniau, jis… kuoktelėjo. Tačiau geriau pasvarsčiusi nuomonę pakeičiau. Mūsų Agota – JAV pilietė, mums atrodo, kad tai investicija į vaiko ateitį. Kodėl investicija? Nes turint Amerikos pasą, gali nevaržomai keliauti po šalį, mokytis bet kuriame universitete, rasti darbą be jokių vizų. O investicija į vaiką visada atsiperka”, – tiesiai šviesiai sako jauna moteris.
Baisu buvo tik viena – nepradėti gimdyti anksčiau
Ieva į Valstijas skrido būdama 36 savaitę nėščia, vyras su sūnumi atkako keliomis savaitėmis vėliau. Jauna šeima apsistojo pas draugus. Ilga kelionė moterį nuvargino, o dar ir rotavirusinę ligą iš kažkur „pasigavo”. „Vos atvykusi pradėjau vemti, viduriuoti, naktį prasidėjo sąrėmiai. Draugei – panika: ką daryti, į kokią ligoninę vežti, juk su niekuo dar nesusitarta. Ačiūdie, tą naktį medikų pagalbos neprireikė, išsikapsčiau, -pasakoja. – Daug kas manęs klausia, ar nebuvo baugu skristi tokį atstumą, tokios būklės – ir dar vienai. Na, man nėštumas – normali būseną – ne liga. Jei jaučiuosi puikiai, vadinasi, galiu daryti bet ką: ir dviratį minti, ir bėgioti, ir lėktuvu skristi. Svarbu gera fizinė savijauta ir vidinis nusiteikimas. Jei jau lemta nutikti kažkam bloga, tai gali nutikti bet kur. Ir Lietuvoje, einant šaligatviu. Bijojau tik vieno, kad nuskridusi nepradėčiau gimdyti anksčiau, nespėjus atvykti vyrui. Norėjau, kad jis bent šį kartą pamatytų, kaip pasaulį išvysta jo atžala (Kai Ieva gimdė pirmagimį, Henrikas buvo išvykęs į karinę misiją Afganistane). Man skristi tikrai nebuvo sunku. Sunku buvo vyrui, nes jis skrido kartu su 1 m.8 mėn. amžiaus vaiku, kuriam ilgai vienoje vietoje ramiai nusėdėti tikrai nėra lengva”.
Sprendimo teisė – pačiai gimdyvei
JAV ne taip kaip Lietuvoje kiekviena būsima mama pirmiausia turi išsirinkti gydytoją, kuris ją prižiūrės per visą nėštumą ir priims gimdymą. „Kaip ieškojau ginekologės? Iš pradžių bandžiau virtualiai. Šalis – didžiulė, gydytojų pasiūla – milžiniška, bet visų jų CV yra internete. Po kelių bemiegių naktų supratau, kad paieškos tokiu būdu -bergždžias reikalas. Tad ėmiau ir paklausiau draugės, gal ji pažįsta ką nors, kas neseniai gimdė,- atvirai sako pašnekovė. – Gimdymas nebuvo trumpas, tačiau be didelių nesklandumų.
Nustebino tai, kad Amerikoje gydytojas pacientui suteikia labai daug sprendimo laisvės. Teiraujamasi, o kaip nori, kaip jaučia, kad geriau būtų pačiai gimdyvei. Lietuvoje įprasta, kad tavęs praktiškai niekas nieko ir neklausia, nebent informuoja, kad dabar bus taip, darys tą ar aną. Ten nieko nedaroma, kol tu pats nepasakai savo sprendimo. Iš dalies gal ir gerai, kad renkiesi pats. Antra vertus, jei tai būtų buvęs pirmas mano kūdikis, turbūt būčiau jautusi nemenką įtampą. Juk daug ko nežinai, tai kaip gali atsakyti, ką daryti ir kaip būtų geriau.
Pavyzdžiui, per abu mano gimdymus man neatsidalino placenta. Lietuvoje gydytojas iš karto nusprendė, kad reikės chirurgo rankos. Amerikoje placentą išpjauti delsė, bandė ištraukti be operacijos, laukė, klausinėjo, o gal nereikia pjauti, o gal duos Dievas ir pati iškraujuosiu. Demokratija gerai, jei turi žinių, patirties. Tačiau tikrai ne visos moterys pajėgios pačios rasti tinkamą sprendimą, ypač jei gimdai pirmąkart”.
Moterys į darbą grįžta, kai jų mažyliams būna vos du – keturi mėnesiai, tad žindyvių labai nedaug. Dauguma mamų net nemato tikslo stengtis žindyti, kai už kelių savaičių teks grįžti į darbus. O viską suderinti – ir darbą, ir žindymą geba toli gražu ne kiekviena.2 vaikų mama IEVA
Atmosfera ligoninėje JAV labai maloni. Personalas itin paslaugus, rūpestingas, geranoriškas. Visi su plačiausiomis šypsenomis, pasiteiraus, kaip sekasi, pagirs, pasidžiaugs. Pripratęs prie santūrių lietuvių medikų daug kas ten turbūt jaustųsi nejaukiai, tačiau Ievai, ketverius metus studijavusiai Valstijose, toks čionykščių požiūris į teikiamas paslaugas ir jų svarbą toli gražu nesukėlė nuostabos. Tačiau kai kurie dalykai stebino. Pavyzdžiui tai, kad kiekvienoje ligoninėje gali rasti gimdymo padėjėjų, dulų, žindymo konsultančių. Jei reikia, bet kada gali pasikviesti. Tuo tarpu Lietuvoje gimdymo padėjėjos ar žindymo konsultantės moteris ieško iš anksto, dažniausiai per pažįstamus, jos ir gydytojams ne visada prie širdies.
Ieva abu vaikus gimdė natūraliai, be nuskausminamųjų. Lietuvoje toks sprendimas būtų pagirtinas, o Amerikoje moteris liko nesuprasta. Tačiau kartu ja buvo žavimasi. Amerikietės natūraliai gimdyti vengia, mieliau renkasi epidurinę nejautrą, mat nesuvokia, kaip galima save apsunkinti skausmu, jei jo įmanoma išvengti. Net gydytojai nepritaria nuomonei, kad tokio tipo nuskausminamieji gimdymą tik sulėtina, kad vaistų gauna ir kūdikis.
„Amerika pamišusi dėl saugumo, – tvirtina pašnekovė. – Vos gimusiai Agotai (o ir visiems kitiems kūdikiams taip pat) ant kojytės uždėjo specialią saugos apyrankę. Jis suveiktų, jei kūdikį be mamos žinios kas nors išsineštų iš ligoninės. Taip saugomasi, kad nepagrobtų vaiko. Kai paklausiau, kiek ligoninėje yra buvę tokių atvejų, man atsakė, jog kol kas nė vieno. Tačiau taip apsidraudžiama. Prieš išleidžiant iš ligoninės (mama ir kūdikis, jei viskas gerai, joje laikomi tik parą), tėtis privalo į palatą atnešti automobilinę kėdutę ir slaugei padedant ar prižiūrint prisegti naujagimį. Tik tuomet leidžiama išvykti”.
Žindymas – tarsi aštuntas pasaulio stebuklas
Vos gimusią Agotą Ieva, kad greičiau gamintųsi pieno, nuolat glaudė prie savęs, migdė šalia, nors kūdikiui skirta lovytė stovėjo greta. „Į palatą užsukusi gydytoja ar slaugės, pamačiusios tuščią lovelę, kone suakmenėdavo iš siaubo. Ragindavo vaikelį guldyti atskirai, nes, neduokdie, prispausiu, netyčia uždusinsiu, – pasakoja moteris. – Išvydusios, kad žindau,apstulbo ir tuo pat metu pajuto dar didesnę pagarbą man. Kodėl? Nes žindymas amerikietėms – tarsi 8-as pasaulio stebuklas. Ten socialinė sistema, tiesą sakant, nelabai palanki motinystei. Moterys į darbą grįžta, kai jų mažyliams būna vos du – keturi mėnesiai, tad žindyvių labai nedaug. Dauguma mamų net nemato tikslo stengtis žindyti, kai už kelių savaičių teks grįžti į darbus. O viską suderinti – ir darbą, ir žindymą geba toli gražu ne kiekviena. Mažutėliai kūdikiai paliekami auklėms arba vedami į specialius darželius ir niekas ten nesuka galvos, kad taip sutrikdomas kūdikio ir mamos ryšys, kuris pirmaisiais mažylio metais itin svarbus darniai jo raidai.
Žinoma, ar kūdikį prižiūrės pati mama, ar auklė, priklauso ir nuo to, ko nori patys tėvai. Amerikoje kuo puikiausiai 3-4 asmenų šeimą išlaikyti gali ir vienas dirbantis asmuo, šiuo atveju vyras ir tėtis. Beje, pradėję dirbti, mamos ar tėčiai, jei nori, gali susikurti lankstų darbo grafiką, kad kuo daugiau laiko praleistų su vaikais, kitaip tariant, jie gali dirbti tik kelias dienas per savaitę, dirbti tik iki pietų ar popiet, kelias dienas per savaitę dirbti iš namų ir pan. Darbdaviai labai noriai patvirtina tokius grafikus ir net skatina naujas mamytes daugiau laiko praleisti su vaiku. Taigi, viskas priklauso tik nuo šeimos apsisprendimo, kiek jie patys nori laiko skirti savo vaikams, o kiek laiko – darbui. Žinoma, nuo lankstaus darbo grafiko priklauso ir atlyginimas.”
Amerikietiškas požiūris į motinystę. Koks jis?
„Įvairus, – šypteli Ieva. -Amerika labai didelė. Joje susipynę turbūt beveik visų pasaulio tautų požiūriai, pasirinkimas, norai. Viskas priklauso nuo paties žmogaus ir kokioje terpėje jis gyvena. Pavyzdžiui, aš studijavau JAV, Oro pajėgų akademijoje, ir gyvenau tarp kariškių, išties intelektualių žmonių, kurie puikiai išmano ne tik savo šalies istoriją, kultūrą, politines peripetijas, bet ir žino, kur yra Europa, Lietuva, kas vyksta pas mus, jie daug kuo domisi, nuolat siekia naujų žinių. Jų ir požiūris į motinystę bei tėvystę ne bet koks, o atsakingas, prieraišus. Tačiau būdamas Valstijose gali sutikti įvairiausių žmonių, taip pat ir tokių, kurie nežino, net kas jų šalies prezidentas, ką jau kalbėti apie tai, kad galėtų pasakyti, kur yra Lietuva.
Vos gimusiai Agotai (o ir visiems kitiems kūdikiams taip pat) ant kojytės uždėjo specialią saugos apyrankę. Jis suveiktų, jei kūdikį be mamos žinios kas nors išsineštų iš ligoninės. Taip saugomasi, kad nepagrobtų vaiko.2 vaikų mama
Įvairių žmonių yra ir Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad mes, lietuviai, nesame pakantūs kitokiam požiūriui, vis siekiame auklėti, mokyti. O amerikiečiai vadovaujasi svarbiausiu demokratijos principu – esi laisvas pats spręsti,kaip auginti savo vaikus, ir niekas už tai tavęs nepasmerks, nenuteis. Pastebiu, Lietuvoje vyraujanti pozicija, jei kažką darai ne pagal mane, vadinasi, darai blogai.
Kalbėdama apie amerikietiškąją toleranciją žmogaus sprendimui, kaip elgtis, Ieva pabrėžia įdomų dalyką – JAV nėra nuolaidų nėščiosioms, taip pat šeimoms su mažais vaikais. Pavyzdžiui, ten įstaigose, parduotuvėse nėra atskirų nėščiųjų, tėvų su mažamečiais eilių. Ir labai retai kada suveikia žmogiškasis veiksnys – užleisti eilę tam, kam tuo metu tiesiog gerokai sunkiau laukti. Ten kiekvienas yra už save, už savo teises, už savo laiką”.
Kiek kainuoja gimdymas
Kiek Amerikoje kainuoja gimdymas? „Na, visus mūsų piniginius reikalus tvarkė vyras, tai jo ir reikėtų klausti, – nusijuokia Ieva. – O jei rimtai, atmetus kelionės ir pragyvenimo išlaidas, pats gimdymas mums nekainavo nė cento. Žinoma, į šalį vykome legaliai, turėjome visus reikiamus dokumentus, gimdžiau valstybinėje ligoninėje. Tačiau tokia sistema galioja tikrai ne visose Valstijose. Mes pasirinkome Vašingtono valstiją, mat kaip tik čia dėl naujojo prezidento Baracko Obamos sveikatos įstatymo bent jau šiuo metu visoms nėščiosioms iš karto suteikiamas socialinio draudimo numeris, garantuojantis nemokamą sveikatos draudimą – nereikia kaip kitose Valstijose pragyventi 3, 5, 10 ar dar daugiau metų. Kodėl taip elgiamasi? Nes Vašingtono valstijoje labai trūksta darbo jėgos. Taip žmonės tarsi ir skatinami atvykti, gyventi ir dirbti”.
