Vaikelio sulaukusią šeimą ne visada lydi tik džiugios nuotaikos. Psichologinė sveikata, hormoniniai pokyčiai moters organizme, esamos ar buvusios ligos, savotiškas aplinkos spaudimas gali sukelti įvairių emocinių išgyvenimų arba net sunkesnių būsenų moteriai. Šiuo jautriu laikotarpiu pažeidžiami gali tapti abu tėvai.
Medicininiai tyrimai atskleidžia, kad 85 proc. pagimdžiusių moterų patiria švelnius, trumpalaikius nuotaikos svyravimus. Mažiausiai 15 proc. susiduria su depresija, apie 0,2 proc. ištinka ūmi būsena – pogimdyminė psichozė. Įdomu, kad depresiją, į šeimą atėjus naujai gyvybei, gali patirti abu tėvai ir taip nutinka daugiau nei 3 proc. porų.
Šie skaičiai patvirtina, kokia tema aktuali visuomenei. Tad vaiko teisių gynėjai kviečia skirti daugiau dėmesio tinkamai pagalbai moteriai, porai.
„Pirmosiomis gyvenimo dienomis, mėnesiais kūdikiui labiausiai reikalingi mylintys, ramūs ir jo poreikius atliepiantys tėvai. Abiejų tėvų jausenos kūdikiui persiduoda, veikia jo nuotaiką, elgesį. Itin reikšmingas ryšys su mama – kai moteris jaučiasi gerai, tada ir vaikelis saugus. Tokiu metu artimieji gali labai pagelbėti mamai, o kartu ir mažyliui. Kartais mamai reikia tik labai paprastų dalykų: kalbėtis su ja, paskatinti išsakyti savo jausmus, išklausyti. Išgirskime, ko tikisi iš mūsų, kokios pagalbos laukia. Būkime dėmesingi ir empatiški“, – kalba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Vaikelį auginančiai mamai visų pirma reikėtų vengti perdėtų reikalavimų sau: būti tik linksma, besąlygiškai mylėti vaiką nuo pirmos sekundės, nepavargti, viską spėti.
Taip pat I. Skuodienė atkreipia dėmesį į atsakingą artimųjų įsitraukimą į poros gyvenimą šiems tapus tėvais. Neatsargus žodis, kritika, pertekliniai patarimai gali iššaukti nepageidaujamą reakciją – sukelti nerimą ir įtampą. Tuo pačiu artimųjų dėmesingumas mamos psichinei sveikatai, o pastebėjus sunkumus – paskatinimas kreiptis pagalbos – labai reikalingas.
Pogimdyminiai sunkumai kartais lieka nepastebėti
Gydytoja psichiatrė Jolita Bužinskienė sako, kad šiandien kiekvienam žmogui pasiekiama būtina psichologinė bei medikamentinė pagalba, tuo pačiu pastebi, kad moterys arba jų artimieji vis dar kartais nepastebi pagalbos poreikį rodančių simptomų.
„Iš savo kabinete apsilankiusių moterų girdžiu, jog galvojusios, kad kelias savaites besitęsianti nemiga ar nerimas praeis, tiesiog pavargo ir pakaks poilsio arba ramina save, jog visoms gimdyvėms taip būna. Bet kai kurie sunkumai savaime nepraeina – jie linkę gilėti, atsikartoti. Sulaukus vaikelio šios būsenos dar jautresnės tuo, kad sutrikdo mamos gyvenimą ir tuo pačiu kelia riziką kūdikiui”, – kalba psichiatrė.
Dažnai kreiptis pagalbos moteris delsia, kai užklupusius sunkumus lydi kaltės jausmas, kad gal yra nepakankamai gera mama, silpna ar negali savęs suvaldyti. Pasak gydytojos, svarbu žinoti, kad čia nėra moters kaltės, o jai pačiai ir aplinkiniams – suprasti, kad tokių būsenų negalime pasirinkti, jas išprovokuoja nėščiosios organizmo pokyčiai.
Kas sukelia psichinės sveikatos sunkumus?
- Moters organizmas jautriai reaguoja į hormonų koncentracijos pokyčius.
- Anksčiau buvusi depresija šeimos istorijoje arba gimdyvė jau yra sirgusi depresija.
- Tam tikros sveikatos komplikacijos nėštumo metu ar gimdant.
- Bet koks pokytis: santykių krizė, artimojo netektis, finansiniai sunkumai ir kiti psichosocialiniai veiksniai.
Motinystės iššūkiai neturėtų sutrikdyti gyvenimo
Žmogaus psichika su daug neigiamų veiksnių gali susitvarkyti. Psichinės sveikatos specialistai pabrėžia, kad visas emocijas jausti yra normalu ir į švelnius pogimdyminius nuotaikų svyravimus, padidėjusį jautrumą dėmesio kreipti nereikėtų.
Tačiau jeigu liūdesys, nerimas, apatija ir pan. tampa dominuojančia būsena diena iš dienos bent dvi savaites ir pradeda trukdyti įprastam gyvenimui: atsikelti, apsirengti, pagaminti valgyti, niekas nebeteikia džiaugsmo – tada jau vertėtų ieškoti pagalbos. Atpažinti specifinius moters sunkumus išduodančius ženklus vis dar mokosi net akušeriai, ginekologai ir šeimos gydytojai, kiti arti šeimos esantys specialistai.
Gydytoja psichiatrė atkreipia dėmesį, kad pogimdyminė depresija nesiskiria nuo įprastos, dažniausiai pasireiškia per keturis pirmuosius mėnesius po gimdymo, tačiau svarbu išlikti atidiems, nes simptomai dar gali atsirasti metų laikotarpyje.
Kokie požymiai išduoda pogimdyvinę depresiją?
- Nuolat jaučiamas liūdesys, nerimas ir įtampa, suprastėja dėmesio koncentracija.
- Nuovargis, sutriko apetitas, kankina nemiga arba pastoviai norisi miego.
- Užvaldo apatija, dingsta bet kokie interesai, atsiribojama nuo socialinės veiklos.
- Slegia buvimas su kūdikiu, kankina kaltės jausmas, aplanko tuštumos pojūtis.
- Šios būsenos juntamos keletą savaičių.
Jei pogimdyminė depresija lengva ar vidutinė – atsistatyti padės psichologo konsultacijos, psichoterapija, palaikymo grupės. Jei to nepakanka – skiriami vaistai. Kuo anksčiau bus paskirtas tinkamas gydymas – tuo geresnė prognozė ir moteris greičiau galės grįžti į įprastą gyvenimą, atsiduoti tuo metu savo svarbiausiai misijai – kūdikio auginimui.
