Šįmet jaunesnysis sūnus pradėjo lankyti darželį. Taip jau išėjo, kad adaptacijos procesas, kuris dar tik prasidėjo, vyksta gana sunkiai. Turbūt pagrindinė to priežastis ir mano asmeninė klaida – tiesiog vengiau pripažinti sau ir nusiteikti, kad atėjimas į darželį ir atsiskyrimas nuo manęs vaikui kels daug neigiamų emocijų, patikėjau savo iliuzija, kad šis procesas mano, atrodytų, tokiam brandžiam beveik trimečiui gali būti daugiau ar mažiau lengvas ir greitas.
Šis tekstas skirtas supažindinti, o gal priminti ir akcentuoti 5 pagrindinius dalykus apie įvairaus amžiaus vaikų adaptaciją darželyje. Kai kurių iš aprašytų pagrindinių dalykų neradau šia tema lietuvių kalba prieinamuose straipsniuose, todėl tiesiog privalau parašyti apie tai jums, su tikslu, kad tėvyste ir vaikų auginimu mėgautumėtės labiau!
1. Pirmasis ir pagrindinis adaptacijos proceso darželyje komponentas – besiformuojantis vaiko santykis su nauju labai svarbiu žmogumi jo gyvenime – auklėtoja (auklėtojomis). Tam, kad vaikas galėtų atsiskirti nuo tėvų, pasilikti vaikų kolektyve, jaustųsi saugus naujoje daug iššūkių keliančioje aplinkoje, jis turi suformuoti prieraišų santykį su savo auklėtoja. Psichologai tai vadina “antriniu prieraišumu”. Pirminis ir pagrindinis vaiko prieraišumas susiformuoja su tėvais, su auklėtojomis prieraišumas nėra toks stiprus ir gilus, bet kuo jaunesnis vaikas, tuo jam svarbiau saugiai prisirišti prie žmonių, kurie juo rūpinsis.
Taigi skirkite dėmesio, laiko ir pastangų vaiko ryšio sukūrimui su auklėtoja. Šis santykis su auklėtoja kuriamas pamažu, galima net pradėti nuo pasakojimo apie ją, nuotraukos. Su darželio aplinka ir vaikais spėsite susipažinti vėliau, svarbiausia skirkite laiko išankstiniam susipažinimui būtent su auklėtoja, pavyzdžiui, ateikite tuo laiku, kai ji gali skirti vaikui individualaus dėmesio, pabūti, pasikalbėti su juo.
2. Adaptacijos procesas turi vykti palaipsniui, nuosekliai ir iš lėto. Sukūrus pirminį ryšį su auklėtoja, vaikas palaipsniui susipažįsta su aplinka, darželio rutina, vaikais. Pradėkite nuo trumpo pabuvimo kartu su vaiku darželyje. Namuose iš anksto kuo daugiau papasakokite vaikui apie tai, kaip viskas vyks, ką jis veiks, kokioje vietoje kas yra darželyje, ko gali tikėtis, į ką gali kreiptis iškilus įvairioms situacijoms. Vaikas įgaus daugiau ramybės ir kontrolės jausmo, jei susikursite pasiruošimo vykti į darželį bei atsisveikinimo darželyje ritualus. Taip pat saugumo ir kontrolės jausmus vaikui kuria jau iki darželio įgyti savarankiškumo įgūdžiai – rengimosi, tualeto ir pan., tačiau nesijaudinkite, jei jų vaikas dar neturi, tiesiog kasdienybėje leiskite vaikui kuo daugiau visko daryti pačiam suteikiant pagalbos tik tiek, kiek minimaliai reikia, kad jam pavyktų atlikti norimus dalykus.
Venkite pernelyg didelio entuziamo pasakodami, kaip bus smagu ir gera darželyje, geriau nušvieskite, kad gali būti truputį neramu ir liūdna, bet tu gali visada pasiguosti ir kreiptis pagalbos į auklėtoją. Mažiems vaikams keletą kartų paminėkite, pabrėžkite, kada juos pasiimsite, naudinga vaikui iš eilės nupiešti ant paveikslėlių darželio dienotvarkės dalis, po kurių ateinate vaiko pasiimti.
3. Būkite pasiruošę ir nusiteikę, kad adaptacijos procesas bus kupinas daug nerimo, emocinio ir fizinio nuovargio (vaikai šiuo laikotarpiu neįtikėtinai greitai pavargsta), kad bus sunku ir vaikui, ir jums. Tikėkitės, kad namuose vaikas išreikš žymiai daugiau neigiamų jausmų nei įprastai: bus jautresnis, daugiau skųsis, verkšlens, galbūt aktyviai pyks, dažniau verks. Kai tikėsitės šių dalykų ir supratingai susiesite juos su didžiuliu pokyčiu vaiko gyvenime bei suprasite, kad tai labai normalus vaiko elgesys tokiomis aplinkybėmis, labai padėsite vaikui pereiti šį adaptacinį laikotarpį.
Beje, šiuo laiku gali atsirasti sunkumų mažam vaikui pereiti iš vienos aplinkos ar veiklos į kitą – įvairūs išvykimai iš namų, ėjimas miegoti, atsiskyrimas nuo jūsų tam tikrose kasdieninėse situacijose, t.y. vadinamieji “pereinamieji laikotarpiai” gali labai apsunkti. Vaiko pasipriešinimo bei nerimo tokiuose “pereinamuosiuose laikotarpiuose” galite tikėtis ne keletą savaičių, o keletą mėnesių ir visa tai – dėl didžiulio pokyčio jo gyvenime. Tiesiog turėkite tai omenyje, nepriimkite vaiko elgesio asmeniškai ir nuosekliai išlaikykite vaiko elgesio ribas leisdami vaikui išreikšti savo jausmus.
Maži vaikai, neturi patirties, į kurią gali remtis, taip kaip mes, suaugusieji. Jie neturi to suvokimo, kad taip, bus sunku, bet galiausiai viskas bus gerai, priprasiu, išmoksiu, susidraugausiu ir pan. Jiems atsiskyrimas nuo tėvų, kasdieninis pasilikimas darželyje atrodo labai naujas, milžiniškas, baimę keliantis pokytis jų gyvenime. Vaiką apėmę prieštaringi jausmai: viduje jis jaučia didelę baimę, nenorą ir pasipriešinimą šiam pokyčiui, tačiau kartu, kad ir kaip būtų sunku patikėti, giliai viduje vaikas nori žengti į naują etapą, vystytis, tobulėti, mokytis, tai visų vaikų prigimtinis, stiprus vidinis troškimas.
4. Kalbėkitės su vaiku apie jo išgyvenimus: su mažais vaikais galima bandyti atspindėti, nuspėti jų baimes ir kitus jausmus garsiai klausiamu tonu įvardinant juos: “Aš matau, kad tu nenori, jog aš išeičiau. Tau turbūt labai sunku pasilikti čia be manęs? Tikrai suprantu, kad gali būti baisu ir neramu likti be manęs, tau dar viskas nauja… Dauguma vaikų jaučiasi panašiai.” Ir pan. Kuo daugiau vaikas išreikš pats ar išgirs įvardinant iš jūsų savo jausmus, tuo mažesni ir greičiau praeinantys taps šie jo nesaugumo, vienišumo, baimės, pykčio ar liūdesio jausmai. Supraskite, įvardinkite savo vaiko jausmus, bet pernelyg neįsijauskite į juos, neperimkite jų kaip savų. Vaiko jausmai gali rezonuoti su jūsų vidiniu nerimu, bet nepasiduokite dvejonėms, kad galbūt vaikui per anksti eiti į darželį, galbūt netinkamas darželis ar auklėtojos, galbūt vaikas dar nepasiruošęs ir pan. Tiesiog priimkite vaiko jausmus, išbūkite su jais, leiskite jam juos išreikšti įvairiais būdais ir žinokite, kad įvairus, kartais labai stiprus, jausmų išreiškimas yra sveikas procesas, tiesiog jums reikia išlaukti tiek, kiek vaikui prireiks laiko apdoroti visą šią naują patirtį.
5. Vaiko išleidimo į darželį procese įsisąmoninkite ir pastebėkite savo pačių natūraliai kylančius kaltės, nerimo jausmus, dvejones, taip pat savo vaikystės patirtis, lūkesčius, požiūrį darželio, auklėtojų atžvilgiu. Vaikai labai jautriai pajaučia jausmus ir nuostatas, kuriuos jūs išgyvenate šioje situacijoje, net jei ir neišsakote vaikui savo jausmų arba net jei patys jų neatpažįstate, nepastebite. Jūsų požiūrį ir savijautą vaikai dažnai perima ir išgyvena tą patį, ką ir jūs. Labai sunku, kai patys neatkreipėte dėmesio, neatpažinote, ką jaučiate šioje situacijoje. Skirkite laiko patyrinėti savo jausmus darželio, atsiskyrimo nuo savo vaiko klausimais, pasikalbėti apie savo išgyvenimus bei vaikystės patirtis su sutuoktiniu, draugais. Tuomet, sąmoningiau ir su didesniu aiškumu išgyvendami šį visiems nelengvą laikotarpį, labiau padėsite savo vaikui.
Vaikų ir paauglių psichologė Irma Ratautienė
