Dainų autorė ir vokalistė, reklamos kūrėja Dovilė Filmanavičiūtė–Mis Sheep (32 m.) su sužadėtiniu Aurimu augina mėnesio sūnelį Kristijoną. Kokia ta motinystė šviežutėlei mamai? Dovilė sako, kad pseudotobulas, filtrais apkaišytas socialinių tinklų gyvenimėlis – ne jai.
Tik sužinojusi, kad laukiatės, sakėte, kad dabar teks dirbti sunkiausią pasaulyje darbą – būti mama. Kaip sekasi šis darbas, gal jau galite papasakoti, kaip pažindinatės su sūnumi, nors jūsų „stažas“ – dar tik kelios savaitės?
Tiesą pasakius, aš dabar, kaip niekada, stebiuosi savimi. Atrodo, kad tas mažas žmogus su mumis gyveno visus įmanomus gyvenimus, kad toks pažįstamas ir savas, jog buvimą su juo vadinti darbu jau nesiverčia liežuvis. Aš esu didelė buvimo be panikos šalininkė. Labai didžiuojuosi mūsų šeima, kad tos panikos ir toliau mūsų kasdienybėje – minimaliai. Lengvai, besijuokiant, besimyluojant. Man keista, kai merginos socialinėje erdvėje klausia: „O ritmą kokį nors sūnui taikote?“ Kokį ritmą galima taikyti trijų savaičių kūdikiui? Turiu įtarimą, kad tų ritmų, panikos, keistų taisyklių vaikosi tos ir tie, kuriems šiek tiek sudėtinga suprasti, kad gyvenimas ir pasaulis nebebus toks, koks buvo iki gimstant jūsų vaikui. Ritmą dėliositės jūs, o ne dėliosite jam. Turbūt tiek to darbo. Daugiausia – su savimi. Savo galva ir savo jausmais. O visa kita kaip čia buvę. Tik meilės, rūpesčio ir šilumos – tiek, kad sunku suskaičiuoti.
Per nėštumą, atrodo, nei kiek nelėtinote tempo, toks lengvas buvo jūsų nėštumas?
Kurią dieną juokiausi – jei egzistuoja koks burtas, tai metu jį ant visų planuojančių šeimą, kad nutiktų toks nėštumas, koks buvo maniškis. Aš mėgstu hiperbolizuoti, bet vis tiek laikausi tvirtai įsikibusi minties, kad tokio gražaus ir prasmingo (tikrąja to žodžio prasme) laikotarpio mano gyvenime nebuvo. Ir lengvo taip pat. Turbūt ir nebus, nes pirmas kartas yra pirmas. Tai nepakartojama. Čia kaip apdovanojimą už metų debiutą laimėti.
Visas interviu – naujausiame (liepos) žurnale „Tavo vaikas“, str. „Kristijonas bus patirčių ir žinių vaikas – ne daiktų“.
Kitos temos
„Tavo vaikas“ tęsia savo keliones per Lietuvą, šį kartą atvykomes į Panevėžį. Mus pasitiko visas būrys mamų su vežimėliais. Fotografavome mažuosius panevėžiečius, o su dviem mamomis ir keturiais vaikiukais iškeliavome po miestą pasivaikščioti.
Mus lydėjo Rūta su Motiejumi (10 mėn.) vežime ir sese Auguste (6 m.), mama Domantė su dukrytėmis – Airine (6 mėn.) ir Jorūne (4 m.). Str. „Po Nevėžio miestą“.
Į pirmą gyvenime baleto pamoką Žana (45 m.) atėjo prieš dešimt metų – nešina savo tada dar žindomu dvejų metukų neturinčiu sūnumi. „Šokti baletą gali kiekvienas“, – yra įsitikinusi Žana. Skaitykite str. „Mama su puantais“ ir semkitės įkvėpimų.
Vis dar sakome, kad obuolys nuo obels netoli rieda, ir gimus vaikui ieškome, kuo į mus panašus. Tačiau gyvenimas pilnas staigmenų. Gydytoja pediatrė antropologė, anatomė prof. Janina Tutkuvienė teigia, kad aplinka keičia paveldėjimo dėsnius. Kaip? Skaitykite Eglės Racevičiūtės tekstą: „Ar panašūs?“
Kas yra kokybiškas laikas su vaiku? Ko gero, dažnas tėvas užduoda sau šį klausimą. Psichologė Dovilė Jankauskienė ramina: „Tiesą pasakius, man atrodo, kad visas laikas, kurį leidžiame vieni su kitais, yra kokybiškas, net jeigu nesikalbame, nieko neveikiame, tiesiog būname nuobodžiaudami, nes nuobodulys ir nuobodžiavimas turi prasmę, padeda sutelkti jėgas.“ Str. „Būti kartu kokybiškai“.
Garsus vaikų gydytojas ir psichiatras Donaldas Winnicottas laukimosi būsenai apibūdinti iš prancūzų kalbos pasiskolino daiktavardį „revery“. Jį į lietuvių kalbą galima būtų išversti kaip „svajos“. Pasak profesoriaus Eugenijaus Laurinaičio, paauglystėje mergaites neretai ištinka panaši būsena, kai jos, pavyzdžiui, atsisėdusios ruošti pamokų, žvilgteli pro langą, paskui – vėl į sąsiuvinį ir tik tada staiga susivokia, kad praėjo jau 3 val.! Skaitykite str. „Svajų metas“.
TAVO VAIKO liepos mėnesio viršelyje – 8 mėnesių Karilė mamai Robertai ant rankų (drabužiai – „Zara“)
Mūsų dėmesį prieniškė Karilė patraukė nuostabiomis ilgomis ir riestomis blakstienomis, kaip juokėsi mama, visi jų pavydi, klausia, ar tik nepriaugintos. Tokių giminėje neturi niekas. Mergaitė neprasto ramumo – ir dieną, ir naktį. Pasak Robertos, pirmagimė visiškai nepateisino aplinkinių „lūkesčių“, girdi, kai gims vaikas, pamatysi, kaip neišsimiegosi ir būsi visada pavargusi. Nieko panašaus nenutiko, mergaitė linksma, gera, mėgsta būti ant rankų. Antra vertus, koks kūdikis to nemėgsta? Karštomis vasaros dienomis noriai pliuškenasi pripučiamame baseiniuke, visiškai nebijo jokių žmonių, šypsosi visiems ir visada, visi žmonės jai – draugai.
