Ne visoms šeimoms susilaukti vaikų yra paprasta – kartais vaikai taip ir lieka neišsipildžiusi poros svajonė. Kokios yra galimos nevaisingumo priežastys?
Neišsipildžiusi svajonė susilaukti vaikų yra skaudi problema abiems partneriams. Tačiau ne visada dėl to kaltos ligos. Didelės įtakos vaisingumui turi gyvenimo būdas – pirmiausia, stresas, besaikis alkoholio ir kavos vartojimas, rūkymas, taip pat psichinė poros sveikata. Neigiamą įtaką moters vaisingumui gali turėti didelis antsvoris arba svorio trūkumas, tam tikri vartojami medikamentai. Todėl prieš planuojant kūdikį reikėtų kritiškai įvertinti savo gyvenimo būdą.
Gydymas prasideda nuo pokalbio
Prieš pradedant gydyti nevaisingumą visada yra atliekami išsamūs tyrimai, vyksta asmeninis pokalbis su specialistu. Moteris gali pas ginekologą išsitirti savo ciklą: echoskopu medikas stebės besiformuojantį folikulą. Be to, jis tirs įvairius hormonus kraujyje, pirmiausiai – liuteinizuojantį hormoną (LH), kuris sukelia ovuliaciją. Jei ciklas nereguliarus, gydytojas skirs papildomus tyrimus, tiksliau nustatančius vaisingas dienas.
Vyrui skiriami tyrimai
Vyras taip pat turėtų išsitirti: pas andrologą (paprastai tai yra urologas arba specialų išsilavinimą turintis odos ligų gydytojas) pasidaryti spermogramą (spermos tyrimą). Andrologas ištirs sėklą, pirmiausiai – spermatozoidų tankį, jų judrumą ir jų formą. Etaloninis rodiklis yra mažiausiai 20 mln. spermatozoidų mililitrui spermos, iš kurių pusė turėtų būti pakankamai judrūs. Jei spermograma nebus tokia, kokia turėtų būti, po tam tikro laiko sėkla bus tiriama dar kartą. Spermograma yra momentinis tyrimas: pavyzdžiui, vaisingumą laikinai gali sutrikdyti ūmi infekcija. Po kelių savaičių rezultatas jau gali būti geresnis.
Vyro hormonų rodiklius, atlikęs kraujo tyrimą, gali įvertinti specialistas. Jis taip pat apčiupinės sėklides, kapšelius ir sėklinį virželį, įvertins sėklidžių dydį ir formą. Gali būti, kad gydytojas apžiūrės prostatą ir sėklinę pūslelę. Galimos infekcijos bus nustatytos atlikus šlapimo testą.
Ar pralaidūs kiaušintakiai?
Jei moters ciklas ir vyro spermograma yra normalūs, kitas klausimas – ar pralaidūs kiaušintakiai? Tai galima sužinoti atlikus laparoskopiją. Jos metu gydytojas specialiu instrumentu, kuris per pilvo sieną įvedamas į moters pilvo ertmę, stebi kiaušintakių žiotis. Tuo pat metu asistentas per gimdą į kiaušintakius leidžia spalvotą skystį. Jei skystis be trukdžių nuteka į pilvo ertmę, viskas gerai, kiaušintakiai yra pralaidūs. Miomas, cistas ar neįprastą organų formą galima nustatyti echoskopu. Jei prireiks, gydytojas atliks ir histeroskopiją – tai toks diagnostikos ir gydymo metodas, kurio metu apžiūrima gimda ir įvertinami jos pokyčiai. Papildomi šlapimo testai gali suteikti informacijos apie galimas infekcijas.
Tyrimas po lytinių santykių
Taip pat galimas tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar gimdos kaklelio gleivėse yra spermijų. Jis atliekamas maždaug ovuliacijos dienomis ir praėjus iki 12 valandų po lytinių santykių. Tyrimo metu paimama gimdos kaklelio gleivių ir mikroskopu tiriama, ar jose yra judrių spermatozoidų, kiek jų. Šis tyrimas suteikia informacijos apie vyro spermijų kokybę arba nesveiką makšties aplinką.
Po šios virtinės tyrimų nevaisingumo priežastis dažniausiai paaiškėja. Maždaug 40 proc. atvejų problemų turi vyras, taip pat maždaug 40 proc. – moteris. 20 proc. atvejų nevaisingi yra abu arba priežasties neįmanoma nustatyti.
Moterų vaisingumo sutrikimai
- kiaušinėlio brendimo sutrikimai (dažna priežastis – sutrikusi geltonkūnio fazė);
- ovuliacijos nebuvimas;
- kiaušintakių įtakotas nevaisingumas, pavyzdžiui, dėl chlamidijų infekcijos;
- endometriozė (gimdos gleivinės vešėjimas už gimdos ertmės ribų);
- gimdos kaklelį užkemšančios gleivės, kurios dėl infekcijos ar hormonų veiklos sutrikimų nesuskystėja ir ovuliacijos metu;
- miomos (gerybiniai augliai) gimdoje;
- antikūniai prieš kiaušinėlį ar spermatozoidus;
- hormoniniai sutrikimai (pavyzdžiui, policistinis kiaušidžių sindromas, per didelė prolaktino hormono gamyba ar skydliaukės infekcija);
- per ankstyvas klimaksas (menopauzė), kai kiaušidės neatlieka savo funkcijų;
- retai pasitaiko įgimtų organinių kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos pažeidimų;
- vaisingumas gali sumažėti ir dėl polinkio į pasikartojančias cistas.
Vyrų vaisingumo sutrikimai
- vadinamasis OAT sindromas (dažniausia diagnozė – per mažas spermatozoidų skaičius, nepakankamas jų judrumas ir esančios patologijos);
- sėklinių latakų užsikišimas, pavyzdžiui, dėl chlamidijų infekcijos;
- sėklidžių venų mazgų išsiplėtimas;
- sėklidžių sužalojimai (pavyzdžiui, per nelaimingą atsitikimą);
- spermatozoidus „surišantys“ antikūniai;
- vaikystėje persirgta kiaulytė;
- vaikystėje laiku neišgydytas kriptorchizmas (sėklidės nenusileidimas į kapšelį);
- buvusi chemoterapija;
- chromosomų anomalijos (pavyzdžiui, Klainfelterio sindromas, kai vyras turi papildomą X chromosomą);
- kraujotakos sutrikimai;
- diabetas;
- sėklinio latako nebuvimas (dažnai pasitaiko vyrams, kuriems nustatyta cistinė fibrozė);
- retai pasitaikančios priežastys – impotencija, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.