Desertai gali būti ne tik šventinio stalo puošmena, dėmesio mylimiems žmonėms išraiška, bet ir būdu šiek tiek pasilepinti bei pasimėgauti akimirka, o taip pat patyrinėti skirtingų šalių kulinarines tradicijas. Tam nebūtina nukeliauti į kitus kraštus, nes jų įkvėptus desertus galima pasigaminti namuose. Kulinarinių knygų autorė, maisto tinklaraštininkė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson siūlo išmėginti 3 savo mėgstamus receptus, kuriose prancūziškai, itališkai ir amerikietiškai desertų klasikai naują išraišką suteikia lietuviški akcentai.
Svarbiausia – mėgautis procesu
Anot B. Nicholson, desertai virtuvėje užima išties ypatingą vietą ir gali vainikuoti išskirtinę vakarienę ar paprasčiausiai tapti mažu kasdienybės malonumu. Tačiau jų nuostabumas geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai gardumynai vartojami saikingai, pasimėgaujant. Anot kulinarijos entuziastės ir receptų kūrėjos, tas pats galioja ir desertus gaminant – svarbiausia yra neskubėti ir mėgautis procesu.
„Skubėjimas gaminant desertus, kaip ir bet kokius kitus patiekalus, yra didžiausia klaida. Juk maisto ruošimui ir kepinių gaminimui namuose atiduodame brangiausią savo turtą – laiką. Tad verta pasistengti, kad tas laikas suteiktų džiaugsmo, įkvėpimo, malonių akimirkų. Kalbant apie desertus, man taip pat atrodo, kad nereikėtų sureikšminti tobulos jų išvaizdos. Namuose gaminti desertai neprivalo būti nepriekaištingi ar prilygti prabangių restoranų estetikai bei kokybei. Įvairūs netobulumai netgi suteikia daugiau žavesio ir erdvės augimui. Žinoma, jei pavyksta pagaminti tobulai – irgi puiku ir verta tuo pasidžiaugti“, – mintimis dalijasi B. Nicholson.
Alternatyvos saikui nėra
Gaminant įvairius desertus šiandien dažnai siekiama juos padaryti „sveikesnius“. Tam ieškoma įvairių alternatyvų tradiciniams ingredientams – pavyzdžiui, cukrus keičiamas įvairiais saldikliais. Visgi B. Nicholson mano, kad nėra jokios alternatyvos saikui, o tariamai sveikesnių ingredientų naudojimas dažnai tampa pasiteisinimu savęs nevaržyti ir desertų valgyti daugiau bei didesniais kiekiais, nei galbūt reikėtų.
„Nelabai tikiu alternatyvomis cukrui – ypač cheminėmis. Net dažnai siūlomas naudoti stevia cukrus, mano manymu, atsiliepia galutiniam gaminio skoniui ir keičia jį ne į gerąją pusę. Žinoma, apskritai stengtis sumažinti cukraus kiekį įvairiuose kepiniuose, daugiau remtis natūraliu vaisių ar uogų saldumu yra sveikintina. Tačiau manyti, kad cukrų pakeitus saldikliais, o, pavyzdžiui, tradicinį sviestą kokoso aliejumi, desertu bus galima mėgauti be sąžinės graužaties, nevertėtų. Mano įsitikinimu, geriau didesnį dėmesį skirti įprastų tradicinių ingredientų kokybei, o vietoj didelės porcijos pyrago su alternatyviais ingredientais rinktis mažą gabaliuką su įprastais“, – sako B. Nicholson.
Desertų siela – sviestas
Pavyzdžiui, B. Nicholson sako neatradusi pasiteisinusių alternatyvų daugelyje kepinių naudojamam sviestui ar grietinėlei. Receptų autorės manymu, šie ingredientai yra daugelio desertų „siela“, o pavyzdžiui, tikram riebiam Napaleono tortui skoniu neprilygsta jokie „sveikuoliški“ variantai.
„Aš labai mėgstu sviestą ir virtuvėje man turbūt niekas jo nepakeis. Su sviestu net ir iš vieno vaisiaus galima pagaminti nuostabų desertą. Pavyzdžiui, mano mėgstamas – svieste keptas bananas ar obuolys. Margarinas, įvairūs riebalų mišiniai, veganiškos alternatyvos – niekas neatstoja sviesto, o ir maistinėmis savybėmis jam nusileidžia. Tačiau visuomet renkuosi tik aukščiausios kokybės sviestą. Šiuo požiūriu manęs niekad nėra nuvylęs „Dvaro“ sviestas, kuriam visuomet teikiu pirmenybę, kaip ir „Dvaro“ grietinėlei“, – sako B. Nicholson.
Visgi jos teigimu, kai kurių ingredientų nepakeičiamumas nereiškia, kad gaminant desertus negalima paeksperimentuoti ar klasikinius kepinius interpretuoti naujai. Priešingai – rašydama savo receptus B. Nicholson sako visada ieškanti būdų patiekalus pritaikyti lietuvių skoniui, net jei pačios idėjos buvo įkvėptos kitų kraštų virtuvių. Tai atsispindi ir „Beatos virtuvė“ tinklaraščio autorės rekomenduojamuose išmėginti prancūziškų eklerų su varškės kremu ir itališko panakota su lietuvišku kefyru receptuose bei amerikietiško sūrio pyrago (angl. cheesecacke) interpretacijoje su varške.
Eklerai su varškės kremu
Šiam klasikiniam prancūziškam desertui su lietuvišku akcentu pagaminti prireiks:
Tešlai:
- 100 g sviesto
- 220 ml vandens
- Žiupsnelio druskos
- 160 g miltų
- 5 vidutinio dydžio kiaušinių
Įdarui:
- 400 g 9 proc. riebumo varškės
- 400 g 35 proc. riebumo grietinėlės
- 1 šaukštelio vanilės ekstrakto
- 90-100 g cukraus miltelių
- 1 citrinos žievelės ir sulčių
- Žiupsnelio cukraus miltelių papuošimui
Paruošimas:
Į puodą pilame vandenį, beriame žiupsnį druskos ir sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą. Užkaičiame ant vidutinės kaitros ir palaukiame, kol užvirs. Tada vienu ypu į verdantį vandenį suberiame miltus ir maišome mediniu šaukštu, kol tešla sulips į vientisą kamuolį. Sumažiname kaitrą iki mažiausios ir vis maišome tešlą puode, kad iš jos išgaruotų kuo daugiau drėgmės. Tešlą perkeliame į kitą dubenį ir trumpam paliekame atvėsti.
Mušame po vieną kiaušinį į kiek pravėsusią tešlą ir plakame elektriniu plakikliu, kol tolygiai pasiskirstys. Taip vieną po kito įplakame visus kiaušinius. Turi gautis blizgi, tolygios tekstūros tešla, kuri pakelta mentele ar šaukštu tįstų sudarydama V raidės pleišto formą. Tešlą suverčiame į konditerinį maišelį.
Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Kepimo skardą išklojame popieriumi. Ant jo išspaudžiame tešlos kauburėlius, palikdami dviejų pirštų pločio tarpelius. Iš nurodyto kiekio turėtų išeiti 20–24 plikyti pyragaičiai. Juos kepame apie 35-40 minučių, kol dailiai išsipūs ir taps auksinės spalvos.
Gaminame kremą. Elektriniu trintuvu ar per sietelį sutriname 9 proc. riebumo varškę su 100 g grietinėlės. Smulkiai įtarkuojame vienos citrinos žievelę, įspaudžiame du šaukštelius sulčių, išmaišome. Kitame inde iki standžių putų išplakame likusią grietinėlę su cukraus milteliais ir vanile. Plaktą grietinėlę palengva įmaišome į varškę, kad liktų kuo daugiau oro. Kremą sudedame į konditerinį maišelį.
Iškepusius plikytus pyragaičius atvėsiname ir peiliu ar mediniu pagaliuku padarome nedidelę skylutę dugne. Pro ją pyragaičius pripildome varškės kremo. Pyragaičiai bus puikūs ir kitą dieną – tada jie bus visai minkšti. Skanaus!
Kefyro panakota su braškėmis ir rabarbarais
Anot B. Nicholson, klasikiniam itališkam panakota desertui lietuviškas kefyras suteiks visai naują skonį ir daugiau gelmės. Tokiam desertui pagaminti prireiks:
Kremui:
- 300 ml 2,5 proc. riebumo kefyro
- 200 ml 35 proc. riebumo plakamosios grietinėlės
- 1 vanilės ankšties arba šaukštelio vanilinio cukraus su vanile
- 45 ml vandens
- 7 g želatinos
- 80 g cukraus
Uogienės sluoksniui:
- 200 g braškių
- 200 g rabarbarų
- 20 g cukraus
- Pasirinktinai cinamono lazdelės
Paruošimas:
Puode pakaitiname grietinėlę su cukrumi ir iš ankšties išskobtomis vanilės sėklytėmis ar vaniliniu cukrumi. Maišome ir palengva kaitiname, kol cukrus ištirps. Nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname.
Kol grietinėlė vėsta, į dubenį įpilame 45 ml vandens ir jo paviršių tolygiai apibarstome želatina. Kelioms minutėms paliekame ją išbrinkti. Ant išbrinkusios želatinos užpilame šiltą grietinėlę. Maišome, kol želatina ištirps.
Į atvėsusią grietinėlę su želatina supilame kefyrą – svarbu, kad grietinėlė nebūtų šilta, nes tuomet bus sunku įmaišyti kefyrą.
Išpilstome kremą į indelius ir dedame į šaldytuvą mažiausiai 6 valandoms ar nakčiai.
Nulupame ir supjaustome rabarbarus, pasiruošiame braškes. Viską sudėję į puodą su cukrumi ir cinamono lazdele, paverdame 10–15 min. Visiškai atvėsusią uogienę galima perkelti į šaldytuvą, iki kol sustings panakotos kremas.
Prieš valgydami kremą, kelis šaukštelius uogienės uždėkite ant viršaus, papuoškite braške. Tinka ir su trintomis šviežiomis uogomis!
Migdolinis varškės pyragas su obuoliais, slyvomis ir šilauogėmis
Pyragai tarp desertų karaliauja visame pasaulyje. Šis atspindės amerikietiškąją sūrio pyragų (angl. cheesecake) tradiciją, tačiau jame pirmu smuiku grieš lietuviška varškė, o ne riebus grietinėlės sūris.
Pyragui paruošti reikės:
- 4 obuolių
- 4 slyvų
- Žiupsnelio cinamono
- Cukraus (pagal skonį)
- 30 g sviesto
Trupiniams:
- Stiklinės migdolų miltų
- 100 g sviesto
- 4 šaukštų cukraus
- Žiupsnelio druskos
- Šaukšto kukurūzų miltų (arba paprastų kvietinių, arba be glitimo miltų)
Varškės masei:
- 800 g varškės
- 350 g 30 proc. riebumo grietinės
- 4 kiaušinių
- 2 šaukštų cukraus
- Šaukšto vanilinio cukraus
- Šaukšto krakmolo
Paruošimas:
Obuolius ir slyvas supjaustome skiltelėmis, dosniai pabarstome cinamonu, įdedame gabalėlį sviesto. Kepame karštoje orkaitėje, 180 °C temperatūroje, apie 30 minučių.
Migdolų ir kukurūzų miltus, cukrų, žiupsnelį druskos ir sviestą pirštais trupiname iki stambių trupinių. Beveik visus trupinius beriame į kepimo indą, išklotą popieriumi. Dedame apie 10 minučių pakepti šalia obuolių.
Sumaišome dubenyje kiaušinius, grietinę, cukrų ir šaukštą krakmolo. Varškės masę pilame ant pakepusių trupinių, ant viršaus dedame apkepusius obuolius ir slyvas. Pabarstome likusiais trupiniais ir, jei norisi – migdolų riekelėmis. Kepame iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Iškepęs pyragas – kol karštas – būna labai minkštas ir trapus, vėliau sukietėja. Abiem atvejais jis puikiai tiks prie puodelio šiltos arbatos ar kavos. Skanaus!
