Kalendorinei vasarai persiritus į antrąją pusę, sulig kiekviena diena vis labiau įsibėgėja pasiruošimas naujiems mokslo metams. Be kanceliarinių priemonių ar naujos aprangos mokyklai paieškų, tėvams tenka pasirūpinti ir profilaktiniu vaikų sveikatos patikrinimu. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad tai puiki proga paskiepyti vaikus nuo žmogaus papilomaviruso.
Nuo žmogaus papilomaviruso
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Rasos Liausėdienės, rugpjūtis yra mėnuo, kuomet statistiškai daugiausiai vaikų Lietuvoje paskiepijama nuo žmogaus papilomaviruso (ŽPV).
„Prieš rudenį suaktyvėja vaikų skiepijimas. Vis daugiau tėvų ir globėjų, prieš vaikams sugrįžtant į mokyklą, stengiasi patikrinti jų sveikatą – tuo pačiu vaikai ir paskiepijami nuo užkrečiamųjų ligų rekomenduojamais skiepais“, – sako R. Liausėdienė.
Pernai rugpjūčio mėnesį Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo ŽPV doze buvo paskiepyti 4223 vaikai (iki 17 metų amžiaus), kitais mėnesiais skaičius dažniausiai svyravo tarp 1,5-2,5 tūkst. vaikų.
Ankstesnių metų rugpjūtis išsiskyrė taip pat: 2022 m. pirmąja doze paskiepyta 1813 vaikų, kitais mėnesiais – apie 600-1000 vaikų.
Skaičiai auga
Apskritai, pastaruosius kelerius metus vaikų skiepijimas nuo ŽPV Lietuvoje auga: 2020-aisiais per visus metus pirmąja vakcinos doze nuo šio viruso buvo paskiepyti 11 318 vaikų, 2023-aiaisis – 25 695. Prie išaugusios ŽPV vakcinacijos prisidėjo ir praėjusiais metais pradėtas nemokamas 11 metų amžiaus berniukų skiepijimas, iki tol skiepytos tik mergaitės.
Suaugusiųjų (18 metų ir vyresnių) skaičiai – taip pat įspūdingi: 2020 m. iš viso buvo paskiepyta 1,8 tūkst. šios grupės asmenų, o šiemet iki birželio pabaigos tokių buvo jau virš 5,4 tūkst.
R. Liausėdienė atkreipia dėmesį, jog skiepijimų aktyvumas natūraliai sumažėja šaltuoju metu laiku. „Prasidėjus gripo sezonui, padidėjus sergamumui peršalimo ligomis itin išauga ligonių srautai į gydymo įstaigas, padidėja gydytojų darbo krūvis, tampa sunkiau patekti ir pas šeimos gydytojus, tad gyventojai mažiau dėmesio skiria ir profilaktiniams skiepams“, – priežastis vardija NVSC atstovė.
Rekomenduoja nepraleisti skiepų nuo ŽPV
Nors skiepijimasis nuo ŽPV Lietuvoje auga, specialistai pabrėžia, jog jis dar nėra pakankamas. Pasak gydytojos ginekologės Dianos Žilovič, vaikų vakcinacija Lietuvoje tesiekia 65 procentus.
„Apie ŽPV, kaip ir kitas lytiniu keliu plintančias ligas, mūsų šalyje vis dar vengiama kalbėti, tad natūralu, kad visuomenėje trūksta žinių tiek apie patį virusą, tiek apie jo plitimą bei sukeliamų pasekmių rimtumą“, – sako medikė.
Tuo tarpu ŽPV infekcijos pasekmės gali būti išties rimtos: žmogaus papilomaviruso tipų priskaičiuojama daugiau nei 220, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis ir dalis jų turi onkogeninių savybių – gali sukelti priešvėžinius ar vėžinius susirgimus.
„Apmaudu, kad vis dar yra tėvų, kurie ne tik nežino, bet net ir nėra girdėję nei apie ŽPV, nei apie skiepą nuo jo. Tokiais atvejais skiepyti vaikus tiesiog atsisakoma“, – pasakoja D. Žilovič, kuri yra ir edukacinį turinį skelbiančios Instagram paskyros @Gydytoja_Diana autorė.
Lietuvoje valstybės kompensuojama vakcinacija nuo ŽPV vykdoma nuo 2016 m., skiepijant 11-metų amžiaus mergaites. Nemokamas berniukų skiepijimas pradėtas 2023 m. vasarį. Šiuo metu vaikai nemokamai vakcinuojami devynvalente vakcina, galinčia apsaugoti nuo septynių onkogeninių ŽPV tipų ir dviejų žemos rizikos tipų. Skiepijama dvejomis dozėmis – 0-nį ir 6-ąjį mėnesį.
Efektyviausias
Ginekologė pabrėžia, jog skiepijimą rekomenduojama pradėti iki pirmo susidūrimo su virusu, nes tada jis yra pats efektyviausias.
„Idealiu atveju vaiką paskiepyti reikėtų iki jo lytinių santykių pradžios – nes ŽPV dažniausiai plinta lytiniu keliu. Gana dažnai mamos savo paaugles dukras pas ginekologą pirmą kartą atveda jau prasidėjus jų lytiniam brendimui, vyresniame amžiuje. Aš rekomenduočiau tai daryti iš karto prasidėjus mėnesinėms – ne tik dėl skiepo, bet ir dėl edukacijos: aptarti lytinį brendimą, mėnesinių ciklą, kontracepcijos galimybes“, – pataria D. Žilovič.
Pasak jos, mamos turėtų ne tik aktyviau skiepyti savo dukras bei sūnus, bet nuo ŽPV pasiskiepyti ir pačios. Ryšys tarp ŽPV infekcijos ir gimdos kaklelio vėžio yra įrodytas moksliniais tyrimais. Ši liga dažniausiai nustatoma 40-49 metų amžiaus moterims, o tyrimai rodo, vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą yra lėtinė ŽPV infekcija lytiniuose takuose. Net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija.
Pasak ginekologės D. Žilovič, nors paprastai amžiaus riba, iki kurios moterims patariama pasiskiepyti nuo ŽPV, yra 45-eri metai, tačiau individualiais atvejais, įvertinus vakcinacijos naudą ir riziką bei aptarus situaciją su gydytoju, skiepytis galima ir vyresniame amžiuje.
Vakcinos nuo ŽPV yra skirtos vaikams bei paaugliams nuo 9 metų ir suaugusiesiems asmenims. Vakcinos dozavimo schemų yra keletas: 9–14 metų amžiaus vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės, o paaugliams nuo 15 metų amžiaus bei suaugusiems – 3 vakcinos dozės. ŽPV vakcina nėra skirta jau organizme aptikto ŽPV infekcijos ar ŽPV sukeltų ligų gydymui, tačiau gali sumažinti su nauja ŽPV infekcija susijusią riziką.
Tekstas remiamas MSD farmacinės kompanijos.
