Šiuolaikiniai smegenų tyrimai pakeitė mūsų požiūrį į vaikus ir jų ugdymą. Šiandien mes žinome, kad patirtis keičia ir formuoja smegenų struktūras. Šiame straipsnyje neurobiologas Geraldas Hutheris iš Getingeno universiteto (Vokietija) kalba apie naujausius atradimus šioje srityje ir aiškina, kokią įtaką jie turės mūsų vaikų ugdymui. Ankstyvos patirtys gali palikti pėdsakus, kurie gali turėti naudos arba žalos visam likusiam jų gyvenimui....
baimė
atsitiktinis
Kaip sako šeimos psichologė Lina Gudaitė - Berckaitienė, visos pasaulio mamos bijo ir jaudinasi dėl savo vaikų, tai yra normalu. Nenormalu yra tada, kai baimė pradeda trukdyti gyventi. Tiek mamai, tiek jos vaikui. ...
Nuotraukos, kuriose įamžintas miegantis ir pirštuką čiulpiantis naujagimis ar kūdikis atrodo gana mielai. Tačiau kaip pirštą čiulpia trejų metų ir vyresnis vaikas, jau tampa neramu. Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė....
Kai jos vengiame, tik ją užauginame, bet neišsprendžiame savo problemos. Taip elgiamės mes, suaugusieji, o ką kalbėti apie mažą žmogutį, kuris neturi jokios patirties, ką daryti su tuo, ko bijai....
Kiekviena gimdyvė ko nors bijo. Viena – ar spės į gimdymo namus, kita – skausmo ir t. t. Pasirodo, tokios baimės yra visiškai įprastos, nereikia jų gėdytis, tačiau apie jas papasakoti gydytojui būtina. Konsultuoja gydytojas akušeris ginekologas Egidijus Jakiūnas....
Šį kartą pakalbėkime apie vadinamąsias iracionalias vaikų baimes. Iracionalios baimės – tai tokios vaikų baimės, kurios mums, tėvams, atrodo keistos, nepagrįstos, kartais smulkmeniškos, ir mums sunku suprasti, kaip vaikas gali to bijoti. ...
Tik nesakykite, kad niekada negąsdinote savo vaiko: „Jei pats neapsirengsi, eisi į leliukų grupę“, „Jei rėksi, atiduosiu ana tam dėdei“ ir pan. Kartais tikrai atrodo, kad vienintelė išeitis sudrausminti – pagąsdinti. Ką gali baimė? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė....
Tėvai visada yra pirmas pavyzdys vaikams, kai mažieji mokosi susidoroti su negatyviais savo jausmais – baime, nerimu, liūdesiu ar pykčiu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai bijo skirtingų dalykų, svarbu, kad baimė neperaugtų į nuolatinį nerimą. ...
Kodėl taip nutinka, kad lauki, lauki mažylio, o jam gimus jautiesi blogai. Apima ne ramybė ar džiaugsmas, o liūdesys ir baimės. Baisu, kad neprivalgo, kad priauga per mažai svorio, kad ilgai nesišypso ir nesivarto. O gal nerimauti dėl kūdikio nieko keista?...
Kartais tėvai sunerimsta, nes jų vaikas turi daug baimių, kurios jam trukdo gyventi. Bijo miegoti kambaryje be šviesos, bijo šuns, bijo daug kitų dalykų. Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė...
Taikus ir mielas kūdikis artėjant pirmajam gimtadieniui kartais pasikeičia: pro duris įžengus močiutei nepatikliai pažiūri ir dar stipriau priglunda prie mamos. Kas gi nutiko, jei anksčiau jis mielai būdavo visiems ant rankų? ...
Tėvai, o tiksliau dažniausiai mamos, lygina savo vaikus su kitų mamų vaikais. Lygina pačiais įvairiausiais rakursas ir kampais: aukštesnis, storesnis, lieknesnis, greitesnis, gudresnis, kruopštesnis drąsesnis, draugiškesnis, meniškesnis, logiškesnis, dainingas, išmintingas... Maža to, lygina net tokius dalykus kaip kada apsivertė, atsisėdo, užsiaugino dantį, pradėjo ropoti, vaikščioti, kalbėti, skaičiuoti, skaityti ir t.t. ir t.t....