Orams šylant prabunda ne tik augmenija, bet ir visų viduje gyvenantis sodininkas. Profesionalai jau mintinai žino datas, geriausiai tinkančias sodinti daržoves, prieskonius ar gėles. O ar žinote, kaip geriausia pasėti skaitytoją? Juk tai bene atsakingiausias darbas tėvams, auginantiems jau tuoj pradėsiantį skaityti vaiką.
Skaitytojų auginimo ypatumai
Kaip sėkloms ruošiama dirva, taip ir skaitytojui turi būti parūpintos palankios sąlygos augti, stiprėti ir vėliau tapti protingu žmogumi.
Metų laikas skaitytojui nesvarbus, juos, kaip ir ridikėlius, sodinti galima bet kada.
Visgi tarp skaitytojų vaikų ir daržovių auginimo yra keletas nežymių skirtumų. Nereikia skaitytojų dažnai aplieti vandeniu, tikrai negausite norimų rezultatų. Ir nebūtina jų visą dieną laikyti saulės šviesoje. Tačiau maži skaitytojai reikalauja daug dėmesio ir meilės (ir kantrybės).
Pirmomis skaitytojo dienomis svarbu jį supažindinti su pagrindiniu skaitymo šaltiniu – knygomis. Tai bus pagrindinė gyvybinė medžiaga augančiam vaikui.
Bet pirmuosius žingsnius savarankiško skaitymo link reikės žengti jums patiems – knygas vaikui skaityti garsiai.
Svarbu ne tik parinkti knygas, atitinkančias būtent to vienintelio skaitytojo skonį, bet ir raiškiai bei įdomiai suvaidinti parašytą istoriją. Būtent suvaidinti, nes skaitymas yra istorijos interpretavimas. Paėmę į rankas knygą, esate atsakingas už tai, kaip istorija bus papasakota. Neužtenka vien išberti žodžius ir laukti, jog raidės ir žodžiai patys atsistos į vietą skaitytojo galvoje. Juk ir auginant ridikėlius, trąšas reikia berti atsakingai ir, jeigu vieną kartą dirva bus gerai patręšta, daugiau tuo rūpintis nebereikės. Skaitydami vaikams garsiai ne tik paruošite juos skaityti savarankiškai, bet ir įskiepysite įprotį skaityti reguliariai.
Yra daugybė būdų, kaip geriausia garsiai skaityti knygas, kad vėliau vaikai patys jomis susidomėtų. Štai keletas mūsų patarimų, kaip teisingai rūpintis skaitytoju.
1. Išbandykite ką nors naujo
Smagu skaityti tai, kas patinka, bet patyrinėkite vis naujas vaikų literatūros knygas. Pavyzdžiui, tas, kuriose kalbama gyvenimiškomis temomis ir atkreipiamas dėmesys į tai, kas aktualu mažojo skaitytojo pasaulyje. Vaikų požiūris į knygas yra platesnis nei suaugusiųjų, jiems knygų pasaulis dar visiškai neatrastas. Norint atrasti individualaus skaitytojo skonį, reikia išbandyti kuo daugiau. Galite pamėginti kartu su vaiku perskaityti knygą „Amžinieji Takiai“, kur paprasta ir lengva kalba pasakojama apie svarbius dalykus: meilę, mirtį, amžinybę, gyvenimo tėkmę ir sunkius pasirinkimus.
2. Sukurkite skaitymo kampelį
Skaitant knygą labai svarbi ir atmosfera. Skirtingai nei ridikėliams, šiltadaržis skaitytojams nelabai tinka, bet jaukus kampelis svetainėje – būtent tai, ko ieškote. Nuolatinė skaitymo vieta padės sukurti atmosferą ir susikoncentruoti klausant pasakų. Galima sieti skaitymą ir su įvairiais daiktais. Pavyzdžiui, paprastas pledas akimirksniu gali tapti „skaitymo pledu“ – puikia priemone susikurti malonią atmosferą bet kur. Jį galima pasitiesti kieme ant žolės, paplūdimy po maudynių arba šiltai įsisupti į jį lovoje, skaitant pasakas prieš miegą. Taip skaitytojui bus lengviau susikaupti ir įsitraukti į skaitomą istoriją.
3. Leiskite vaikui pačiam sekti pasaką
Skaitydami galite pajusti, jog knyga švelniai slysta iš rankų. Nebijokite, tai tik mažasis skaitytojas siekia knygos ir nori pats dalyvauti pasakojime. Leiskite jam to imtis ir padėkite: apverskite knygą teisinga puse į viršų, palaukite, kol mažasis patogiai užsirangys ant kelių ir klausykite. Tikriausiai išgirsite šiek tiek kitokią istoriją – veikiau jos interpretaciją. Tai visiškai normalu. Ką tik pradėjusio stiebtis skaitytojo protas labai imlus istorijoms. Daugiausiai dėl to, jog galvelė šviesi, švari ir ten dar yra labai daug vietos, tad visos istorijos detalės ilgam užsilaiko mintyse.
4. Parinkite tinkamą istoriją
Pagalvokite, kokia knyga labiausiai tiktų ir patiktų skaitytojui. Užuomina: ją tikriausiai prašė paskaityti jau 15 kartų. Galbūt atrasite mėgstamą knygų seriją. Tuomet bus labai smagu vėl grįžti prie pamėgtų veikėjų. Išsiaiškinus, kokių istorijų skaitytojas klausosi atidžiausiai, bus lengviau rasti, ką skaityti toliau.
5. Kartu su vaikais sukurkite knygą
Neapsiribokite vien skaitymu, net ir mažiausias skaitytojas jau gali kurti savo knygą. Tereikia duoti pieštuką į rankas ir greitai pakišti popieriaus lapą, kad nuo plūstančios fantazijos nenukentėtų kambario sienos. Kūryba bus pirmas žingsnis į savarankiškumą ir padės skaitytojui suvokti girdėtą istoriją. Savos interpretacijos bus ne tik naudingos vaikui, bet ir linksmos pažiūrėti tėveliams. Savadarbius knygos puslapius galėsite visi kartu aptarti, o vėliau jais puošti šaldytuvo dureles.
„Nieko rimto“ leidykloje turime puikių pavyzdžių, jog gerai auginamas skaitytojas galų gale išauga į protingą ir žavingą žmogų. Puikiomis knygų sąlygomis auginti niekorimtiečiai, paklausti apie vaikystę, pasakoja labai panašias istorijas. Ir net patys truputį supanašėja bepasakodami: galvos pakrypsta šiek tiek į kairę, žvilgsnis pakyla kažkur virš lubų, akys prisimerkia ir…
Taura: „Daugiausiai skaitydavo močiutė, o skaitydavo iš kažkokios didelės, storos knygos. Daugiausiai girdėjau liaudies pasakas, labai patikdavo klausytis įrašytų pasakų iš vinilinių plokštelių. Įjungdavo patefoną ir sėdėdavau visą vakarą klausydama apie Eglę žalčių karalienę, tris paršiukus, našlaitę Elenytę ir Joniuką Aviniuką.“
Miglė: Gerai atsimenu Hanso Kristiano Anderseno istorijas. Iš lietuvių liaudies pasakų mėgstamiausia buvo „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Neatsimenu, kad tiksliai kažką skaitydavo, bet kai pamatau kokios pasakos adaptaciją, tai ilgai galvoju, kodėl žinau, kuo viskas baigsis. Dar įsiminė tos knygos apie Tigrą: „Pasakos kalbančiam tigrui“ ir „Tigras nori dar“.
Simona: „Man daug vaikystėje skaitė. Turbūt nuo pasakų pradėjome, paskui jau puikiai pamenu Kubilinsko kūrinius, „Pepę Ilgakojinę“, „Mūsų visų Madikę“. Mama skaitydavo mums su sese. Būdavo, veikėjų vardus į mūsiškius pakeičia, labai patikdavo, tai kaulydavome, kad skaitytų ir popiet, ir prieš miegą. Bet ilgai tas skaitymas nesitęsė, kažkur 4,5 m. jau pati skaičiau, jau mamos nebereikėjo.“
Gustė: „Skaitydavo tėtis kažkokią didelę knygą apie meškiną, po vieną istoriją per vakarą. O mama pasakojo, kad kai ji man skaitydavo, aš išklausydavau, tada atimdavau knygą ir pasiėmusi ją žemyn galva atpasakodavau visą istoriją. Taip pat klausydavau plokštelių ir juostinių kasečių apie grybų karą ir degantį Ežio namą.“
Taigi, matote – auginti skaitytoją nėra labai sunku. Nereikia ruošti šiltadaržių ar laukti tinkamos mėnulio fazės sodinimui (kaip žinia, tris dienas prieš mėnulio užtemimą ir po jo geriausia nieko nesodinti). Skaitytojas gali augti ir karštą vasarą, ir šaltą žiemą, tereikia neišsenkančio kiekio gerų knygų ir rūpestingo pasakotojo.
Patarimus dalino „sodininkė“ Gustė Žilinskaitė
