Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.
Bausmė vis dar yra svarbi vaikų auklėjimo dalis daugelyje šeimų. Tėvai mano, kad paėmę mobilųjį telefoną ar uždraudę žiūrėti televizorių jie pakeis vaiką. „Jie klysta”, – įspėja vaikų psichiatras Wolfgangas Hirschbergas.
Daugelis tėvų baudžia savo vaiką jį bardami. W. Hirschbergas vadina tai „socialine bausme”. Tik tokiu būdu nubaustas vaikas neišmoksta, kaip elgtis tinkamai. Arba jis elgiasi kitaip tik iš baimės dar kartą sulaukti bausmės. Tačiau ko tėvai nepasiekia tokiu elgesiu, tai vaiko suvokimo, kaip teigiamai elgtis.
Bausmės neduoda jokio rezultato
Kai kurie vaikai stebina aplinkinius agresyviu elgesiu. Pavyzdžiui, mažylis muša draugus vaikų darželyje. Kai toks vaikas baudžiamas, jis nesuvokia, kodėl turėtų elgtis taikiai. Todėl W. Hirschbergas pataria verčiau vaiką apdovanoti už tinkamą elgesį. Taip jis supras, kad geriau nesmurtauti.
Teigiamas paskatinimas yra geresnis ugdymo metodas
Viena iš skatinimo formų – pagyrimas. Arba tėvai gali sugalvoti kažką gražaus, kaip paskatinti vaiką už jo tinkamą elgesį. Pavyzdžiui, su atžala išeiti į laisvalaikio parką arba suvalgyti ledų. Taip vaikas išsiugdys tėvų pageidaujamo elgesio įpročius.
Taip pat tėvai turėtų tinkamai kritikuoti vaiką. Tokiu atveju kritika turi būti nukreipta ne į atžalos asmenybę, o į jos elgesį. Tėvai turi atkreipt vaiko dėmesį į tai, kad kažkas buvo negerai, tačiau tokių frazių kaip „Esi tinginys” ar „Esi bjaurus” tėvai turi vengti. Vaikas paprastai po jų jaučiasi apskritai nuvertintas.
Bausmės vis dar labai populiarios
Bausti vaikus – mūsų visuomenės tradicija. Jau viduramžiais vaikai buvo baudžiami ir tai tęsiasi iki šiol. Nors šiandien įstatymai draudžia mušti vaiką, tačiau tokios bausmės kaip barimas ar kišenpinigių nedavimas vis dar plačiai paplitę, nors tai neduoda jokio rezultato. „Šioje srityje dar teks daug nuveikti”, – neabejoja vaikų psichiatras.
