Kad galėtume įvertinti, kaip gyvename, turime pažinti kitų gyvenimo įpročius ir ypatumus. Šįkart dėmesio centre – Švedija.
Žurnalistė Evelina Uždavinytė (40 m.) Švedijoje, Stokholme, gyvena jau šeštus metus. „Išvažiavau kaip tik įsisiūbavus Lietuvos krizei. Paskutinė darbovietė Vilniuje, kurioje dirbau, tiesiog bankrutavo. Ketinau ieškotis kito darbo, bet persigalvojau – išvažiavau vasarai pas savo antrąją pusę, kuris tuo metu dirbo Stokholme. Maniau, pailsėsiu, pamąstysiu, ką veikti toliau. Bet netikėtai gavau darbą ir… pasilikau. Čia gimė Ernestas, jam jau – treji su puse. Ernestą į darželį išleidome gan vėlai, 1,5 m., mat čia vaiką į darželį galima leisti nuo 6 mėn. Mūsų darželyje tokių mažulių nebuvo, bet grupėje auklėtojos pasikeisdamos globojo dešimties mėnesių mergaitę, kuri kaip tik mokėsi vaikščioti. Paprastai į darželį švedės išleidžia 11-18 mėn. vaikus, kai baigiasi motinystės atostogos.”
TAIP PAT SKAITYKITE:
Jautru: vaikas gyveno vos 2 valandas, bet išgelbėjo kitų gyvenimus
Atviras psichologės laiškas visiems Lietuvos tėčiams ir mamoms
Laisvės – daugiau
„Sūnus gimė Švedijoje, o aš jo susilaukiau būdama gana brandaus amžiaus, 36 m., jis lietuviškų darželių nėra „ragavęs”, o aš niekada anksčiau jais ir nesidomėjau. Tačiau kai dabar pakalbu su draugėmis, likusiomis Lietuvoje, tai man atrodo, kad lietuviškuose darželiuose gerokai daugiau dėmesio skiriama ugdymui. Švedai liberalesni, jie leidžia mažiams labiau pasidžiaugti laisve. Ir lietuviškos šventės puošnesnės. Pavyzdžiui, švediška Kalėdų šventė čia būna labai kukli. Vaikai padainuoja, bet puoštis nereikia, specialių kostiumų nereikia, o ir vaišių tėvai suneša kiekvienas savo ir valgo… kiekvienas savo.
Aš pati ne sykį esu bičiulėms pasakojusi apie švediškus darželius, didžiausios reakcijos visuomet sulaukdavo faktas, kad kai kuriuose jų vaikai net ir žiemą miega lauke. Mūsų Ernestas kaip tik ir pateko į tokį darželį. Prisipažinsiu: iš pradžių buvau šokiruota, nes rinkdamasi ugdymo įstaigą labiau galvojau, kad ji būtų arčiau namų, kad būtų švari ir tvarkinga, o apie pietų miegą net nesusimąsčiau”, – prisiminusi šypsosi moteris.
Svarbiausi pirkiniai – naujas vežimas ir šilti drabužiai
„Apie miegą lauke mums pranešė per pirmąjį susitikimą su auklėtojomis. Teko iškart pirkti naują vežimėlį, nes senasis tam visiškai netiko, ir šiltą vokelį, nes Švedijos žiemos vis dėlto būna šaltos. Ne tik miegas, bet ir buvimas lauke bet kokiu oru – tai švedų darželių ypatumas. Mažiausiai dvi valandas per dieną vaikai praleidžia gryname ore, todėl tėvai negaili pinigų lauko drabužiams ir šiltiems batams. Lietuvės mamos kur kas labiau puošia savo vaikus, o švedės nesuka galvos dėl madų ar grožio, svarbu, kad drabužiai būtų šilti ir patogūs.
Tų, „laukinių”, darželių vadovai mano, kad miegodami lauke vaikai geriau pailsi ir įsisiautėjus virusinėms ligoms mažiau užsikrečia vieni nuo kitų, nes miega ne toje pačioje patalpoje… Galima būtų ginčytis, juk jie vis dėlto žaidžia kartu… – svarsto Evelina. – Pirmame darželyje, kurį lankė Ernestas, tiesiog nebuvo atskiros miego patalpos, todėl buvo pasirinkta miegoti vežimuose”.
Pavalgę pietus vaikai aprengiami kombinezonais, guldomi į vežimus ir vežami į pavėsinę pogulio. Jei lauke spaudžia stipresnis šaltukas nei minus dešimt, vežimai sustatomi nešildomoje verandoje. Tiesa, pietų miegas nėra privalomas. Jei dvimetis nuolat nenori ilsėtis dieną, auklėtojos pasitaria su tėvais, ir vaikas gali būti nuvedamas pas vyresniuosius į kitą grupę. Vežimėliuose migdomi tik mažiausieji, 2,5-3 m. pipirai. Vyresni migdomi viduje ant čiužinukų, užsikloja antklodėle, kurią atneša tėvai.
Ar kol buvo migdomas lauke, sūnus dažnai sirgo, klausiu Evelinos. „Taip. Bet ir draugės sūnus, darželyje miegantis viduje, sirgo beveik tiek pat.”
Sloga – ne liga
„Sloguojančių vaikų į darželį prašome nevesti”, – toks skelbimas kabo lietuviškų darželių rūbinėlėse, žinoma, mažai kas jo paiso. Švedijoje sloga nei kosulys nelaikomi liga, taip lengvai negaluojantį vaiką į darželį vesti galima. „Tačiau mažyliui, kuris turi temperatūros, negalima ateiti. Jei karštis pakyla būnant darželyje, tuoj pat auklėtoja skambina tėvams, kad paimtų, ir kitą dieną vaikas taip pat turi likti namuose, – sako Evelina. – Mane stebina tai, kad šaltuoju metų laiku čia ypač siaučia rotavirusai, kai daugelis vaikų turi karščio, vemia ir viduriuoja. Juk čia tokios griežtos higienos normos, o vaikai raginami itin dažnai plauti rankutes. Deja, deja, su „rotu” susiduriame kone kiekvienais metais…”
Ketvirtas lanko nemokamai
Švedijos darželiuose vaikai į grupes paprastai skirstomi pagal amžių. Vieną grupę lanko kūdikiai nuo 6 mėn. iki 2-2,5 m., kitą – nuo 2,5 iki 4 m. ir trečią – nuo 4 iki 6 m.
„Mokestis už darželį priklauso nuo tėvų pajamų, pavyzdžiui, jei namų pajamos siekia daugiau nei 42 tūkst. kronų (apie 15 600 Lt, 4518 eurų), mokama 1260 kronų (apie 470 Lt, 136 eurus) – tai maksimalus mokestis už vieną vaiką, už antrą – 840 kronų (312 Lt, 91 euras), už trečią – 420 kronų (156 Lt, 46 eurai). Ketvirtas vaikas darželį lanko nemokamai. Mažiau uždirbantys tėvai moka apie 3 proc. nuo algos, t. y. 58-116 eurų (200-400 Lt) už vieną vaiką.
Darželių darbo laikas – nuo 6.30 iki 18.00 val. Tačiau tipinis vaizdas: apie 17 val. grupės jau būna beveik tuščios, likę keli vaikai suvedami į vieną patalpą. Švedai tikrai stengiasi anksti pasiimti vaikus namo!“ – kitoniškumus vardija lietuvė.
Penkiems vaikams – viena auklėtoja
Klausantis pasakojimų apie kitų šalių darželius labiausiai stebina apsiprasti skirtas terminas. Švedijoje jis taip pat labai trumpas – vos dvi savaitės. Evelina: „Pirmąją savaitę tėvai visą laiką būna su vaiku – keičia sauskelnes, maitina, auklėtojoms suteikia informaciją apie atžalą. Antrąją, jei vaikas jaučiasi gerai, tėvai trumpam išeina, palieka jį su auklėtoja. Paskutinėmis antrosios savaitės dienomis vaikas paliekamas po pusę dienos vienas.“
Vieną darželio grupę sudaro 15 vaikų ir juos prižiūri trys auklėtojos. Be jų, dar dažnai būna 1-2 studentai praktikantai. Evelinos nuomone, ne taip svarbu, ar daug žaislų turi darželis, kur kas svarbiau, kokios auklėtojos jame dirba, nes tada vaikas greičiau apsipranta, jaučiasi saugesnis, nes yra kam pasiguosti ir prie ko prisiglausti, jei liūdna. „Saviškį pirmaisiais mėnesiais dažnai rasdavau sėdintį auklėtojos Maggan glėbyje. Ir neretai į jį tilpdavo dar du liūdintys mažiukai…“
Vaikai maitinami penkis kartus per dieną. Apie 8.00 gauna pusryčius, 9.00-9.30 valgo vaisių, 11.00-11.30 laukia pietūs, 14.30 – pavakariai, 16.00 duodama vėl vaisių. Pusryčiams dažniausiai valgo duonos, sūrio, mėsytės, agurko. Pietums dažnai patiekiami makaronai, ryžiai, mėsa, žuvis, visada kelių rūšių šviežių daržovių. Vaikui, kuris alergiškas arba nevalgo mėsos, siūlomi specialūs patiekalai. Darželinukai visada geria vandens arba pieno, jokių arbatų, sulčių ar limonadų.
Darželiai „nesiplėšo” siūlydami papildomų veiklų mažiesiems. Manoma, kad ikimokyklinukui visiškai pakanka to, ką veikia visą dieną: piešia, lipdo, klijuoja (grupėje yra įrengta darbelių studija su visomis reikiamomis priemonėmis), mokomi dainelių ir eilėraščių, be to, daug juda lauke. „Darželio kieme paprastai yra sūpynių, čiuožyklų, padangų, per kurias galima laipioti, landžioti. Yra triratukų ir stumdomų dviratukų, kastuvų, kibirėlių ir dar galybė kitokios „amunicijos”. Dažniausiai vaikai tiesiog „duodasi” kieme, bet kas kiek laiko organizuojamos išvykos po apylinkes. Mažiai važiuoja autobusu, apeina vietines įžymybes ir pan.“, – vardija Evelina.
Pelenė… lietuviškai
„Švedijoje yra valstybių ir privačių darželių. Privatus tikrai ne visada geresnis. Ernestas lanko valstybinį. Yra ugdymo įstaigų su tam tikra pedagogine kryptimi, pvz., Montessori, Valdorfo. Mūsų sūnaus ir pirmasis, ir dabartinis darželis taiko itališką Reggio Emilia metodiką, kuri populiari ir Lietuvoje bei ugdo kūrybiškumą, pažinimą, bendravimą, skatina vaikus judėti.
Nuo mažens čia puoselėjama pagarba kitos tautybės, rasės žmonėms. Pildančių prašymą į darželį klausiama, kokiomis kalbomis vaikas kalba namuose. Dažnai darželiai užsako knygučių tomis kalbomis, kuriomis kalba auklėtiniai. Tikrai vaikiškai nudžiugau mūsų darželyje radusi lietuviškas knygas „Du gaideliai” ir „Pelenė“!
Evelina turi tik kelias nuotraukas iš darželio gyvenimo, o ir tos darytos beveik slapta. „Prieš kelerius metus Švedijoje buvo uždrausta fotografuoti darželyje. Net savo vaiko per šventę negalima fotografuoti, tai keista”, – stebisi moteris.
Gegužės mėnesio (Nr.5) TAVO VAIKO žurnale skaitykite:
Žmogaus gimimas
Fotoreportažas iš gimdymo namų
Aistros dėl puoduko
Mama tingi žaisti su vaiku
Primaitinimas
Kodėl tradicinis?
Kelionė – trimečio išbandymas
Išsamus naujo žurnalo anonsas – čia.
