Lietuvos mokslininkai ištyrė, kad su vaiko priežiūra susijusios politikos priemonės neskatina lyčių lygybės ir šeimos bei darbo balanso, o atvirkščiai – dar labiau sustiprina moterų naštą vaiko priežiūros srityje, skatina tradicinį darbų pasidalijimą bei palaiko vyro kaip šeimos maitintojo ir moters kaip šeimos globėjos modelį.
„Tuo tarpu Europos Sąjungos lygiu siūlomos šeimos ir darbo derinimo priemonės – atvirkščiai – siekia stiprinti dviejų maitintojų ir dviejų globėjų šeimos modelį: skatinamas aktyvus vyrų įsitraukimas į vaiko priežiūrą, kad būtų daugiau balanso, atsižvelgiant ir į tai, kad tai gali būti vieniši tėvai, vienišos mamos, jos/jie gali turėti negalią. Lietuvos teisės aktai nenumato pakankamai tėčius skatinančių ir palaikančių galimybių dalyvauti vienodomis sąlygomis su motinomis vaikų priežiūroje“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Atsižvelgiant į tai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su partneriais parengė konkrečias rekomendacijas politikos formuotojams, kaip užtikrinti daugiau balanso derinant asmeninį gyvenimą ir darbą.
Yra keturios sritys, kuriose būtina pakoreguoti valstybės politiką: tėvams prieinamų paslaugų infrastruktūra, tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo priemonės bei tėvystės atostogos.
Sistema skatina vyrus dirbti, o moteris – prižiūrėti vaikus
Viena iš rekomendacijų – suvienodinti tėvystės ir motinystės išmokų apskaičiavimo mechanizmą, kuris dabar skiriasi ir labiau skatina vyrus dirbti, o moteris – prižiūrėti vaikus.
„Lietuvoje pernai tik kas antras tėtis pasinaudojo mėnesio trukmės tėvystės atostogomis gimus kūdikiui, kadangi galiojanti tėvystės atostogų tvarka nėra palanki tiesioginiam tėvų įsitraukimui į ankstyvąjį vaikų ugdymą ir priežiūrą. Pagrindiniai stabdžiai, kad tėvystės atostogų išmokoms vis dar galioja lubos. Antra, tokios atostogos yra mėnesio trukmės ir nepertraukiamos, o darbdaviui nepriskiriama pareiga suteikti tėvystės atostogų tada, kai nori darbuotojas. Todėl kartais tėvai dalijasi patirtimis, kai patyrė neigiamą požiūrį darbovietėse. Tuo pačiu nėra galimybės pasiimti tėvystės atostogų dalimis“, – ką reikėtų keisti, komentuoja B. Sabatauskaitė.
Mokslininkų apklausti darbdaviai įstatymuose pageidauja lankstumo. Pavyzdžiui, galimybę mamoms ir tėčiams grįžti dirbti pusę etato vaiko priežiūros atostogų metu ir toliau gauti „Sodros“ išmokas.
Dabartinę su vaiko priežiūra susijusią reguliavimo politiką palankiai vertino tik apie pusė apklaustų Lietuvos gyventojų.
Nepaisant teigiamų tendencijų, kad Lietuvoje vyrų įsitraukimas į vaiko priežiūrą palaipsniui didėja, mokslininkai atsargiai vertina šias augimo tendencijas. 2020 m. atliktoje vyrų apklausoje pastebėta, kad galimybe pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis iki tol, kol vaikui sueis 1 arba 2 metai, naudojosi nedidelė vaikus auginančių vyrų dalis – maždaug šeštadalis (17 proc.) apklaustų respondentų, nors apie tokią galimybę žinojo absoliuti dauguma vyrų. Didžioji dalis jų ja naudojosi tik antraisiais vaiko metais.
„Sprendimui, kuris iš tėvų ims vaiko priežiūros atostogas, didelės įtakos turi požiūris į lyčių vaidmenis šeimoje. Daugiau kaip 6 iš 10 apklaustų vyrų sutiko, kad „svarbiausia vyro atsakomybė šeimoje yra uždirbti pinigų“. Tai reiškia, kad Lietuvoje išlieka stiprus vyro – šeimos maitintojo, atsakingo už materialinį šeimos aprūpinimą – įvaizdis. Teiginiui, kad svarbiausia moters atsakomybė šeimoje yra pasirūpinti namais bei šeima, pritarė 44 proc. vyrų respondentų. Esant tokiems nusistovėjusiems lyčių vaidmenims ir viešų vaiko priežiūros paslaugų trūkumui, dažnai net nėra svarstoma, kas ims vaiko priežiūros atostogas – šią atsakomybę prisiima mama“, – komentuoja Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
Dabartinė sistema pagrįsta finansinės naudos motyvais
Mokslininkai pastebi, kad dabartiniu metu galiojanti 2-jų metų vaiko priežiūros atostogų sistema yra orientuota į pajamų kompensavimą tėvams ir pagrįsta finansinės naudos motyvais, o tai neskatina vienodo abiejų tėvų įsitraukimo į vaiko priežiūrą. Šeimos linkusios rinktis 2 metų vaiko priežiūros atostogų schemą, kuri leidžia antraisiais vaiko metais atkurti darbo santykius ir gauti atlyginimą. Dažnai vyrai formaliai išeina vaiko priežiūros atostogų antraisiais vaiko metais ir tęsia savo darbinę veiklą pilnu etatu, o vaiką lieka prižiūrėti mama.
„Šiam sprendimui daro poveikį ne tik lyčių stereotipai, bet ir tokios struktūrinės priežastys kaip moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Lietuvoje moterys vis dar vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai ir vyrų atlygis geriau kompensuoja vienos motinos sumažėjusį atlyginimą“, – paaiškina V. Pilinkaitė-Sotirovič.
Įstatymai nesureguliuoja lygiaverčio pasidalinimo vaiko priežiūra. Kaip pastebi tyrime dalyvavę profsąjungų atstovai, įstatymai nenumato jokių įpareigojimų vyrams išeiti vaiko priežiūros atostogų, todėl vyrai retai imasi aktyvaus tėčio vaidmens auginti vaiką iki 3 metų.
Paslaugų infrastruktūros trūkumai
Kalbant apie paslaugų infrastruktūrą, labiausiai trūksta trumpalaikių vaikų priežiūros paslaugų arba pasigendama esamų paslaugų lankstumo. Geresnės infrastruktūros šaukiasi ir dirbantieji, kurie slaugo sergančius, senyvus šeimos narius ar artimuosius su negalia.
„Kai trūksta paslaugų, kurios padėtų dirbantiesiems prižiūrėti vaikus ar kitus šeimos narius, sergančius asmenis, neretai darbuotojų karjeros yra atidedamos arba net žlunga. Dėl to darbuotojai gali prarasti darbo vietą, o darbdaviai neretai praranda kvalifikuotus specialistus ar vadovus: priežiūrą atliekantiems artimiesiems kraštutiniu atveju tenka rinktis arba šeimą, arba darbą, nes abiejų dalykų suderinimas tampa neįmanomas“, – skaudžią problemą įvardina lygių galimybių kontrolierė.
Rekomendacijos politikos formuotojams 4-iose šeimos ir darbo derinimo srityse:
Vaiko priežiūros atostogos
1. Formuoti lankstesnes vaikų priežiūros atostogų schemas, kurios skatintų abiejų tėvų / globėjų įsitraukimą į vaiko priežiūrą ir galimybes derinti su darbine veikla, neprarandant socialinių išmokų ir atlyginimo.
2. Įtvirtinti vaiko teisę į abiejų tėvų priežiūrą, nustatant ilgesnę nei minimalią neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų dalį, skirtą tėvui ir stiprinant visuomenės suvokimą apie abiejų tėvų teisę ir pareigą rūpintis vaiku. Viešo diskurso lygmenyje tėčiui suteikiama neperleidžiama atostogų dalis turi būti pristatoma kaip valstybės suteikiamos palankios sąlygos įsitraukti į vaiko priežiūrą ir papildoma nauda vaikui, o ne iš motinos atimama dalis.
Tėvystės atostogos
3. Tobulinti teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“), suvienodinant tėvystės ir motinystės išmokų apskaičiavimo mechanizmą.
4. Tobulinti Darbo kodekso 133 str. nuostatą dėl tėvystės atostogų trukmės apskaičiavimo darbo dienomis, nustatant galimybę išskaidyti šį laikotarpį į kelias dalis, bei nustatyti darbdaviui imperatyvą suteikti tėvystės atostogas pageidaujamu laiku.
5. Rekomenduojama numatyti teisinį tėvystės atostogų reglamentavimą gimus negyvam arba anksti mirus kūdikiui.
Paslaugų infrastruktūros problemos
6. Plėtoti socialinės politikos susijusios su vaiko priežiūra priemones ir jas derinti tarpusavyje, kad nesusidarytų vaiko priežiūros poreikio ir paslaugų pasiūlos atotrūkis.
7. Plėsti vaiko priežiūros poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų infrastruktūrą, kuri tėvams galėtų pasiūlyti prieinamas, kokybiškas ir įperkamas vaiko nuo 6 mėn. iki 3 metų amžiaus priežiūros paslaugas. Jų prieinamumas sudarytų sąlygas lankstesnei vaiko priežiūrai, skatintų aktyvesnį vyrų įsitraukimą ir padėtų mažinti moterims tenkantį vaikų priežiūros krūvį bei palengvintų jų (re)integraciją į darbo rinką. Numatyti galimybę pasinaudoti trumpalaikėmis ir lanksčiomis vaiko priežiūros paslaugomis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai reikalinga kelių valandų ar pusės dienos vaiko ar kito šeimos nario priežiūros paslauga.
8. Plėsti kitų šeimos narių priežiūros paslaugas, padedančias derinti šeimos narių priežiūros ir darbo įsipareigojimus. Situaciją pagerintų priežiūros paslaugų prieinamumas savivaldos lygmeniu.
Asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo priemonės
9. Pakeisti mamadienių / tėvadienių reglamentavimą, įvedant pagrįstas tokių laisvadienių pasiėmimo sąlygas; suteikti darbuotojams galimybę atitinkamus laisvadienius pasiimti ir kitų artimųjų (ne tik vaikų), sergančių šeimos narių priežiūrai.
10. DK 138 str. 3 d. nustatytą papildomą poilsio dieną per mėnesį arba sutrumpintą darbo laiką kompensuoti darbuotojui iš to paties finansavimo šaltinio, iš kurio apmokamos nėštumo, gimdymo, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogos.
11. Numatyti privalomai garantuojamą teisę, kai tai leidžia darbo pobūdis, dirbti nuotoliniu būdu asmenims, prižiūrintiems suaugusius sergančius šeimos narius bei asmenis su negalia.
12. Numatyti darbdaviui pareigą pasitvirtinti Darbo reglamentą / Nuotolinio darbo tvarkos aprašą, kuris būtų taikomas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo šeiminės padėties ir kitų asmeniui priskirtinų požymių, išskyrus darbuotojams, kurių darbo pobūdis neleidžia naudotis nuotolinio darbo galimybe.
13. Stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijas vykdyti Darbo kodekse numatytų šeimos ir darbo derinimo priemonių įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.
14. Papildyti Darbo kodekso nuostatas dėl darbdavių atskaitomybės už darbo ir šeimos derinimo priemonių įgyvendinimą įtvirtinant pareigą, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti darbo ir šeimos derinimo politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.
