Į žaislų parduotuvę įžengę suaugusieji kartais nustėrsta, pamatę kainas. Neretai tėvai, pasitelkę išradingumą, interneto platybėse rastą išmonę, sukonstruoja pačių įvairiausių originalių žaislų iš buityje turimų daiktų. Toks tėvų noras yra labai sveikintinas ir pagirtinas, svarbu atkreipti dėmesį, ką, kokiais būdais ir kokiame amžiaus tarpsnyje reikėtų skatinti ir plėtoti.
Konsultuoja VšĮ Dainų PSPC ART logoterapeutė Rasa Nostienė:
Jau kelių mėnesių kūdikis fiksuoja tamsų, o tiksliau – juodai baltą daiktą. Tai gali būti bet kas – knyga, lėkštė ar, kaip viena mama pasakojo, gėlė vazonėlyje. Trijų mėnesių mažylis pradeda sekti tą daiktą 45 laipsnių kampu, vėliau vis daugiau ir daugiau – iki 180 laipsnių. Kūdikis jau nuo tada pradeda mokytis susikaupti, išlaikyti dėmesį ir domėtis.
Varpelio garsas turėtų priversti suklusti 3 mėnesių kūdikį, o 5 mėnesių jis jau turėtų ne tik suklusti, išgirdęs šiugždantį popierių ar maišelį, bet ir surasti akimis, kurioje pusėje jis yra. Tą patį maišelį, sulaukęs 4 mėnesių, kūdikis turi norėti pasiimti, pačiupinėti. Galima jį laikyti ties viduriu, kad vaikas abi rankas tiestų link rodomo daikto, bandytų pasiekti, sugriebti. Kad lėliukas tvirčiau išlaikytų, mes lyg ir bandome švelniai atimti. Tuomet kūdikis stengiasi suspausti tvirčiau.
Pusmečio mažylis jau turi perimti žaislą iš vienos rankos į kitą, stebėti krentančius žaislus. Tinka kamuolys, vėjo malūnėlis, muilo burbulai. Sekdamas krentančius muilo burbulus, jis pradeda perkelti savo žvilgsnį nuo vieno burbulo, kai jis susprogsta, prie kito. Dažnai kūdikiai bando juos paliesti ir tada patiria, jog gali ir nepavykti, o po to dar kažkas šlapias užkrenta. Pusmetinukas dažnai bando griebti abiem rankytėmis.
Iki 1,5 metų abi vaiko rankos turi dirbti vienodai. Ir jei mes matome, kad kažkuri yra vangesnė, turime paskatinti tinginiukę. 7 mėnesių kūdikis turi išlaikyti du žaislus ir pastuksenti vieną į kitą. Plokščią žaislą (tinka plastikiniai dangteliai nukirptais ir nudildytais kraštais) vaikutis turėtų imti ištiestais pirštais, ne nykščiu. Nuo 9 mėnesių mažyliams formuojasi pincetinis griebimas ir jau galima, suaugusiajam prižiūrint, neilgai leisti rinkti sutrupintus ir suspaustus kukurūzų gabaliukus iš lėkštės. Taip formuojami vaiko analizės procesai.
Galima pasinaudoti jų smalsumu. Mažyliai pradeda viską kraustyti: iš puodo, stiklainio, dėžutės, indelio, stalčiaus, spintelės traukia smulkesnius daiktus. Talpos turėtų būti skirtingos – taip lavinami vaiko erdviniai įgūdžiai, pažintiniai procesai. Sintezės procesai formuojasi apie 12 mėnesį. Tada vaikas į skirtingas talpas pradeda dėti smulkesnius daiktus. Iš daug dalių, detalių padaro vieną.
Sulaukus metinuko amžiaus, galima pradėti mokyti savitvarkos įgūdžių. Vaikučiams atsiranda replinis griebimas: gali paimti pupelę nuo stalo ir įdėti į indelį, nors dažniausiai stengiasi įsikišti ją burną, todėl tuo metu reikalinga itin atidi suaugusio žmogaus priežiūra. Taip pat pradeda statyti bokštus. Tėvai gali parodyti ne tik kaip statyti bokštą iš specialių indelių, bet ir kaip pastatyti statinį iš puodo, dubenėlio ir puodelio. Įprastai tokia veikla domins labiau nei specialūs indeliai.
Parodykite, kaip paslėpti tą pačią pupą, kukurūzą arba šaukštelį po puodeliu, kaip sudėti šiaudelius į indelį. Reikėtų nebijoti leisti vaikui pažaisti su sagomis, užtrauktuku ant jūsų rūbų, lipniais užsegimais. Įprastai mažyliams viskas labai įdomu, jie labai žingeidūs, todėl tyrinės, bandys suprasti.
Jei viską rodysite su jo paties rankytėmis, mažylis pradės labiau pasitikėti savimi, pajusti, kad jis gali. Tikrai vaikas gali išmokti be galo daug su paprastais kasdieniais daiktais: užsukti ir atsukti vandens buteliuką, surasti tokios pat spalvos kamštuką ar šiaudelį, pagal dydį parinkti puodui dangtį, suprasti, kuris yra didžiausias, o kuris mažiausias.
