Augalai gamina deguonį ir iš aplinkos šalina anglies dvideginį, sugeria kai kurias ore esančias žalingas chemines medžiagas ir dalį jų suardo prie šaknų gyvenantys mikroorganizmai. Kambaryje, kuriame yra gėlių, bakterijų ir pelėsinių grybų būna perpus mažiau nei patalpose, kur gėlių nėra. Tačiau jei jūsų namuose ropinėja smalsusis kūdikis, gėlių vazonėlius reikėtų pakelti kuo aukščiau, o kai kurių kambarinių augalų – visai atsisakyti.
Jei auginate mažus vaikus, šie augalai turėtų iškeliauti iš jūsų namų. Visų šių augalų dalys turi nuodingų glikozidų, kurie yra pavojingi sveikatai. Šios medžiagos aktyvios ir šviežiuose (žaliose), ir džiūstančiose augalo dalyse. Ilgiau pabuvus kambaryje, kur auga šie augalai, gali pradėti skaudėti galvą, pykinti. Kūdikio elgesys pasikeistų: jis gali tapti neramus, sutrikti miegas, apetitas. Tokių požymių atsiradimas ir stiprumas priklauso nuo nelaikytinų augalų kiekio patalpoje ir kaip ilgai joje būnama, rašoma Algimanto Vingro ir Vilijos Černiauskienės knygoje “Pirmieji penkeri gyvenimo metai”.
ALOKAZIJA
DIFENBACHIJA
KARPAŽOLĖ dygliuotoji
PUANSETIJOS
FILODENDRAI
OLEANDRAI
ANTURIAI
BRUNFELSIJOS
KLIVIJOS
DRACENOS
SANSEVJEROS
FIKUSAI
KORALINĖS KIAULIAUOGĖS
KROTONAI
MONSTEROS
MARANTOS
PELARGONIJOS (ypač jei vaikas serga atopiniu dermatitu)
KAKTUSAI (dėl dyglių)
