Vaikas karščiuoja? Pirma taisyklė – venkite panikos, nes ne tik patys išsigąsite, bet ir išgąsdinsite vaiką. Geriau „šaltais nervais“ įvertinkite, ar reikia mažinti temperatūrą ar ne? Dėl kokių priežasčių gali pakilti vaiko kūno temperatūra? Kaip elgtis sukarščiavus vaikeliui, ir, priešingai, kaip tokiu atveju elgtis nevalia?
Dėl kokių priežasčių gali pakilti vaiko kūno temperatūra?
Žinotina, kad karščiavimas gali prasidėti ne tik dėl į organizmą patekusios bakterijos ar viruso poveikio (virusinės infekcijos, beje, paplitusios labiau, net devyni atvejai iš dešimties – virusinės kilmės), tačiau ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui:
- Bazinė kūno temperatūra gali pakilti dėl per gausaus, per šilto, odai kvėpuoti ir šilumos išgarinti neleidžiančio aprengimo. Dažniau taip nutinka su naujagimiais ir kūdikiais, kuriuos tėveliai ar globėjai prirengia žymiai per gausiai – net ir šiltuoju metų laiku;
- Dantų dygimas gali būti susijęs su kiek nusilpusia mažylio imunine sistema, didesne infekcijų tikimybe, dantenose kylančiu skausmu bei uždegimu ir pan.;
- Karščiavimas gali atsirasti dėl įvairių vidinių ir aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, organizme besivystančių uždegiminių reakcijų;
- Kai kurie vaikai sukarščiuoja po vakcinų vartojimo ir pan.
Kaip elgtis sukarščiavus vaikeliui?
Jei žinosite veiksmų eigą, kaip elgtis sukarščiavus vaikui, jausitės saugiau ir išvengsite panikos, kuri gali viską dar labiau sujaukti, taigi kaip elgtis sukarščiavus vaikui?
- Dažniau ir tinkamai matuokite kūno temperatūrą. Įsigykite kokybišką termometrą. Verta vesti temperatūros užrašus – jie gali būti labai naudingi, jei reikės pasikonsultuoti su gydytoju;
- Vaiką renkite lengvais ir natūralaus audinio rūbeliais;
- Per daug neužklokite vaiko – nenaudokite storų ir sunkių užklotų, kurie neleistų organizmui išgarinti šilumos;
- Stenkitės, kad mažylis gertų kuo daugiau skysčių. Karščiuojant skysčių reikia daugiau, tad pasistenkite, kad vaikas per dieną išgertų bent viena ar dviem stiklinėm daugiau nei įprastai. Žindomus kūdikius dažniau maitinkite krūtimi;
- Jei vandens vaikas negeria, galite skiesti sultis, duoti šiltų sriubų, netgi leisti lėtai laižyti ledus;
- Dėkite pastangas, kad mažylis daugiau ilsėtųsi, kokybiškai valgytų ir miegotų;
- Stenkitės laikytis to paties dienos ritmo, kaip įprastai – tai organizmui suteikia saugumo jausmą;
- Nesijaudinkite dėl to, jei vaikas valgo mažiau nei įprastai – duokite jam lengvesnį ir mėgstamą maistą bei nereikalaukite, kad jis viską suvalgytų. Daugiau dėmesio skirkite pakankamam skysčių kiekiui – tai svarbiausia, nes skysčiai padeda išplauti toksinus, natūraliai mažinti karščiavimą, sklandžiai vykti virškinimo procesui, drėkinti gleivines ir pan.;
- Stebėkite vaiko savijautą ir judrumą – ar jis nėra vangus, ar jį vis dar domina žaidimai ir ar jis nejaučia diskomforto;
- Vaistus nuo karščiavimo ir skausmo duokite pagal vaiko kūno svorį ir tuomet, kai karščiavimas viršija 38,5 °C ir (arba) vaikas jaučia diskomfortą, skausmą, bendrą negalavimą;
- Karščiuojančio ir infekciją galimai nešiojančio vaiko nereikėtų vesti į lauką ar, dar blogiau, į kolektyvus;
- Jei reikia vartoti vaistinius preparatus, duokite juos prieš tai paskaitę pakuotės lapelį ir (arba) pasitarę su gydytoju arba vaistininku. Pavyzdžiui, ibuprofenas paprastai dozuojamas 10 mg/ vienam vaikelio kūno kilogramui, o paracetamolis – 15 mg/ vienam vaikelio kūno kilogramui. Paracetamolis nepasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, tuo tarpu ibuprofenas malšina skausmą ir turi priešuždegiminių savybių, tačiau paprastai nėra tinkamas jaunesniems nei šešių mėnesių mažyliams.
Kaip nesielgti, kai vaikas karščiuoja?
Kai kurie tėveliai ar globėjai daro tam tikras klaidas ir savo mažyliui gali dar labiau pakenkti:
- Kambario nereikia per daug prišildyti ir jo oras turi būti pakankamai drėgnas – rekomenduojama kambario temperatūra yra 20 – 22 °C, o rekomenduojama oro drėgmė – 40–60 proc.
- Netrinkite vaikelio kūno alkoholiu, nes alkoholis absorbuojasi per odą;
- Naudokite ne ledinius, o šiltus ar kambario temperatūros kompresus. Dėl kompresų naudojimo pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, mat negalima jų naudoti, kai mažylio galūnės šaltos; juos į pagalbą galima pasitelkti tik tuomet, kai oda sveikai rausvos spalvos ir šilta.
Vaikų skausmui ir karščiavimui malšinti skirti vaistiniai preparatai – kiekvienų mažylį auginančių namų vaistinėlėje
Ibustar 20 mg/ml (arba 40 mg/ ml) geriamoji suspensija, vaikams yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas).
Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam gydymui:
– silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui;
– karščiavimo mažinimui.
Rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomams kontroliuoti. Jei vaikas serga infekcine liga, nedelsdami pasitarkite su gydytoju, jei ligos simptomai (tokie, kaip karščiavimas ir skausmas) išlieka arba sunkėja. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
