Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Kaip iš tiesų jaučiasi vaikas pilve

Kaip iš tiesų jaučiasi vaikas pilve, kai nėščioji patiria stresą

Kokia yra nėščiosios emocijų įtaka vaisiui, svarsto psichologė Karolina Gurkienė.

Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai – neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti. Ir nors nėštumas – ne liga, vieniems kitus saugoti reikėtų visada.

Dažniausiai gyvenime žmones supančios problemos iš esmės yra labai panašios: santuokos/santykių tvirtumo klausimas, finansinės bėdos, sveikatos sutrikimai ir panašiai. Skiriasi tik žmonių požiūriai į juos užklupusius sunkumus. Juk dėl pilno kiemo prikritusių rudeninių lapų galima dejuoti arba imtis grėblio ir išsivalyti kiemą. Nors turėti rūpesčių yra visiškai natūralu, turėti tą patį rūpestį ilgą laiką yra kenksminga ir nemalonu. Ilgalaikis stresas yra kenksmingas visiems žmonėms, o ypač nėščiosioms, nes šiuos negatyvius potyrius jos perduoda savo įsčiose besivystančiam mažyliui.

Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 – 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso. Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad tik apie 15 procentų moterų, kurios patiria labai stiprius išgyvenimus ir itin aukšto lygio stresą, išnešioja ir pagimdo vaikus, likusioji dalis juos praranda.

Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo pastebėta, kad gimusiems tokiems vaikiukams kraujospūdis buvo aukštesnis nei įprastai, jų dirglumas buvo didesnis, jie buvo mažesnio svorio, buvo pastebėtas net prastesnis atsparumas ligoms.

Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Kai motinos emocijos būna teigiamos, ji jaučiasi pakiliai ir komfortabiliai – visa tai persiduoda kūdikiui, todėl jam dar įsčiose formuojasi pozityvioji patirtis, kurią jis atsineša gimdamas į pasaulį.

Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas – visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite. Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti – nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui – išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą. Ilgalaikis stresas kenkia jums, kenkia jūsų vaisiui ir kenkia jūsų racionaliam mąstymui.

Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos – susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) – persimiegoti taip pat nereikia. Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio – ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote. Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga. Ką darai – daryk gerai, ir nervų bus visad mažai.

Mano išsaugoti straipsniai