Tėvų elgesys skiriantis: ką daryti, kad vaikui būtų lengviau

Tėvų skyrybos vienas skaudžiausių sukrėtimų vaikystėje, kai atrodo, kad griūva saugus ir pastovus pasaulis. Kaip vaiką paveiks šis įvyks priklauso ne tik nuo jo amžiaus bei charakterio, bet ir nuo tėvų elgesio, jų gebėjimo daugiau galvoti ne apie save, o apie vaiko poreikius. Kaip turėtų elgtis besiskiriantys tėvai, kad padėtų vaikui išgyventi šį sukrėtimą?

Išklausykite vaiką ir supraskite jo jausmus

Iš tiesų vaiko patiriamas skausmas dėl tėvų skyrybų greitai nepraeina. Abiejų tėvų elgesys šiuo visai šeimai nelengvu periodu lemia tolimesnį vaiko gyvenimą, jo raidą ir gerovę.

Ankstyvoje vaikystėje reakcija į tėvų skyrybas gali būti regresyvus elgesys. Mažiems vaikams sunku suprasti šeimoje vykstančias permainas ir jie linkę kaltinti save. Mokyklinio amžiaus vaikas dėl streso gali blogiau mokytis, tapti uždaras, jam prasčiau seksis santykiai už namų ribų. Paaugliai jaučiasi išduoti, jie nerimauja dėl ateities ir būsimos finansinės padėties. Nors jie jaučia stiprius netekties bei liūdesio jausmus, stengiasi kuo mažiau laiko praleisti namuose, tačiau daugelis paauglių palaiko ir užjaučia tėvus.

Dažnai po skyrybų vaikus užplūstantis liūdesio laikotarpis gali trukti iki kelių mėnesių. Kai kurie vaikai į skyrybas reaguoja netipiškai įprastiniam elgesiui. Jeigu dėl to atsiranda psichosomatinių sutrikimų, sunkumų mokantis arba vaikas pasidaro agresyvus, kyla pykčio priepuoliai, tai signalas, kad jam būtina padėti. Kažkam reikėtų išklausyti vaiką ir suprasti jo jausmus. Dažnai to pakanka ir liūdesys laikui bėgant išsisklaido.

Priimkite vaiko jausmus, nebėkite nuo jų – net jeigu jums nemalonu, padėkite vaikui išgyventi, būkite drauge su juo šį nelengvą gyvenimo etapą. Leiskite vaikams būti piktiems, liūdniems, nuviltiems, nuoširdžiai priimkite ir supraskite vaiko būseną, neignoruokite pasikeitusio jo elgesio, laiku suteikite pagalbą. Reikėtų rasti laiko ir jėgų palaikyti vaiko dienotvarkę, skirti laiko bendriems pomėgiams, kartu leiskite laisvalaikį.

Teisininko mediatoriaus Gintauto Bužinsko patirtis byloja apie prastą situaciją: „Tėvų skyrybas vaikai beveik visada išgyvena labai skausmingai, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyveno santuokoje, ar nesusituokę. Todėl tėvų pastangos ir veiksmai turėtų būti pasirenkami, atsižvelgiant į vaiko interesus. Mediatoriaus patirtis, deja, liudija ką kita: turto dalybos, vaikų papirkinėjimai dovanomis, vaikų atskyrimas vienas nuo kito ir pan.“

Konfliktai iškamuoja ir pačius tėvus. Todėl mamos tampa mažiau emociškai artimos su vaikais, šiurkštesnės, tėčiai – uždaresni ir skiria mažiau dėmesio vaikams. Gyvenantis su konfliktuojančiais ir emocijų nevaldančiais tėvais vaikas jaučia nuolatinę psichologinę įtampą.

Neverskite vaiko rinktis vieno iš jūsų, abu aptarkite situaciją drauge su vaiku

Tėvų konfliktai, kuriuos stebi vaikas, sukelia didelį stresą. Dar blogiau, kai jis įtraukiamas į šiuos konfliktus, raginamas priimti sudėtingus sprendimus: rinktis vieną iš tėvų, kartais net nepagarbiai elgtis su kitu tėvu. Vaikui svarbūs abu tėvai, todėl, verčiamas pasirinkti vieną iš jų, jis jaučiasi kaltas, kad myli abu. Vaikui sunku, jis išgyvena lojalumo konfliktą, slėpdamas jausmus vienam iš tėvų, kurio nėra šalia, tai, kad jo pasiilgo.

Todėl nedera stengtis vaiko palenkti į vieno iš tėvų pusę, neverskite jo rinktis kurio nors vieno iš jūsų. Tėvai turėtų laikytis neutralumo, atsižvelgti į vaiko poreikius.

Ką reikėtų daryti? Konstruktyviai konkrečiai ir aiškiai išdėstyti vaikui ateities planą ir kartu su juo aptarti pokyčius. Bendradarbiaukite dėl vaiko gerovės, pasidalinkite atsakomybėmis ir sudarykite galimybes vaikui matytis su abiem tėvais.

VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras direktorės Jurgitos Pukienės patarimas: „Pirmiausia tėvai turi atsiminti, kad jie yra susiję su savo vaikais visą gyvenimą, tėvų tarpusavio santykiai ir bendravimas ateityje yra neišvengiamas. Niekas geriau už tėvus nežino, kas geriausia jų vaikams. To, kas įvyko, jau nebepakeisi, tačiau bendrauti konstruktyviai tėvai turėtų gebėti, nes tarpusavio konfliktai labiausiai kenkia vaikams. Išsiskyrusių vaikų tėvai turėtų dėti pastangas ir prisitaikyti prie pasikeitusių vaidmenų, t. y. vienas į kitą po santuokos nutraukimo žiūrėti kaip į savo vaikų tėtį ir mamą, o ne buvusį sutuoktinį (-ę).“

Spręsdami nesutarimus taikiai tėvai padės vaikui prisitaikyti prie jų skyrybų. O jeigu konfliktai neišvengiami, stebint vaikams jie turi būti konstruktyvūs, siekiant bendradarbiauti. Nedera vienas kitą žeminti, taip pat kitais netinkamais būdais išreikšti savo emocijas ar nuomonę. Taip pat svarbu, kad vaiko santykiai būtų geri bent su vienu autoritetingu, patikimu tėvu, kuris vaikui ne tik suteikia saugumą ir meilę, bet ir palaiko drausmę, tinkamai auklėja, kad vaikas gebėtų kontroliuoti savo elgesį.

Paaiškinkite vaikui skyrybų priežastis ir tai, kad jis neturi jaustis kaltas

Nors ir tėvai manytų, kad vaikas per mažas suprasti, tačiau vis dėlto, jeigu jis nori žinoti, reikia paaiškinti skyrybų priežastis jam suprantamais žodžiais. Svarbi užduotis įrodyti vaikui, kad jis nėra kaltas dėl skyrybų.

„Tėvams reikia paaiškinti vaikui apie savo sprendimą skirtis, kad jis nejaustų atsakomybės dėl šio sprendimo, nepatirtų nerimo ir streso. Vaikas abu tėvus myli vienodai, ir nedera jo klausti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, nes vaikas patirs lojalumo konfliktą. Jausdamas vieno iš tėvų arba abiejų spaudimą, poveikį, vaikas bijos nuvilti ir dėl to baiminsis išreikšti savo nuomonę. Vaikas skyrybų situacijoje išgyvena krizę ir nėra pajėgus suvokti, koks sprendimas geriausiai atitiks jo interesus ateityje,“- pataria Jurgita Pukienė.

Dažna išsiskyrimo sukelto stipraus streso, pykčio, nerimo ir nepasitikėjimo priežastis, jog vaikui nepaaiškinama apie šeimoje vykstančius įvykius. Skaudžiausia vaikui, kai vienas tėvų, dažniausiai tai būna tėtis, staiga išeina ir ilgai nesusitinka su vaiku. Todėl patariama vaikui pranešti apie įvyksiančius svarbius pokyčius, kad jis galėtų priprasti prie būsimo išsiskyrimo.

Geriausia, kai su vaiku pasikalba abu tėvai, kad jis suprastų, jog nepaisant skyrybų, jie vis tiek abu išliks jį mylinčiais tėvais. Tai turės įtakos ir tolimesniems vaiko ir tėvų tarpusavio santykiams.

Kalbėjimasis padeda vaikui suprasti, kas vyksta, išsklaidyti nerimą ir atsakyti į jam rūpimus klausimus. Tai leidžia išvengti nesusipratimų ir parodyti vaikui, kad jis yra svarbus, gerbiamas ir vertinamas. Kalbėdamiesi su vaiku nepamirškite, ką jis nori išgirsti, neužverskite pertekline informacija. Paaiškinkite paprastai ir padėkite vaikui suprasti, kad jis nėra kaltas dėl šeimoje vykstančių pokyčių. Nuolat kartokite, kad skyrybos pirmiausiai yra suaugusiųjų tarpusavio reikalas.

Vadovaukitės ne ekonomine nauda, o vaiko interesais

Skyrybų procese labai svarbu išklausyti vaiko nuomonę, ją išgirsti ir atsižvelgti į šią nuomonę. Net jeigu bus priimtas priešingas sprendimas, nei vaikui norisi – svarbu, kad jam būtų tinkamai paaiškintos priežastys. Mūsų valstybėje teismas atsižvelgia į vaiko pageidavimą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant galutinį sprendimą. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai šis noras prieštarauja jo interesams.

Dažnas skyrybų padarinys finansinių galimybių pokyčiai. Su pinigais vaiko išlaikymui yra susijęs nustatymas, su kuriuo iš tėvų gyvens nepilnametis. Tai nustato teismas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.76 str. Alimentai priteisiami vaikui, tačiau pervedami kartu su juo gyvenančiam tėvui.

Tačiau ekonominiai motyvai tėvams neturėtų būti prioritetas skyrybų procese ir nereikėtų jais vadovautis, svarbiausia geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Tai yra pagrindinis uždavinys priimant vaiko gyvenimui svarbius sprendimus – tėvų abipusiu sutarimu arba teismo keliu.

Daugelyje šalių vaikai dažniau lieka gyventi su mama, todėl vyrai įpareigojami mokėti pinigus išlaikymui. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), nevykdančių šios pareigos tokiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

Vaikui svarbus abiejų tėvų aktyvus dalyvavimas jo gyvenime po skyrybų. Viena stipriausių tėvų skyrybų traumų daugumai vaikų yra tėvo praradimas, jo ilgėjimasis. Artimas bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu padeda sušvelninti neigiamas psichologines, socialines skyrybų pasekmes vaikui. Tėvo vaidmuo neapsiriboja finansiniu aprūpinimu. Jis turėtų aktyviai prisidėti rūpinantis vaiko fiziniais, emociniais poreikiais, intelektiniais gebėjimais.

Todėl svarbu susitarti dėl tėvo matymosi su vaiku sąlygų. Kartu negyvenančio tėvo nusišalinimas gali suformuoti supratimą, kad jis yra mažiau reikšmingas, sumažinti jų santykių prasmę.

Prireikus kreipkitės pagalbos į specialistus

Galiausiai, ką reikėtų padaryti – nelikti skyrybų procese vieniems, laiku kreiptis pagalbos. Jei patiems darosi per sunku, neužsisklęskite, galbūt jums padės artimieji, draugai, dvasininkai.

Pagalbą gali suteikti mediacijos paslaugas teikiantys specialistai, psichologai ir teisininkai, savitarpio paramos grupės ir kt. Tik būdami emociškai stabilūs tėvai sugebės apsaugoti savo vaiką – priimti vaiko jausmus ir padėti su jais susitvarkyti.

Projektas, kuriuo siekiama padėti besiskiriančioms šeimoms

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės – teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Taip pat prisidėti prie visuomenės sąmoningumo ugdymo santuokos nutraukimo neigiamo poveikio vaikams, tėvų elgesio šiuo periodu įtakos vaikui, vienodos tėvų atsakomybės už vaiką klausimais.