Net 80 proc. tėvų, turinčių jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų, greičiausiai, neatpažintų meningokokinės B tipo infekcijos ankstyvoje ligos stadijoje.
Gyventojų apklausa parodė, jog hemoraginį odos bėrimą daugelis laiko ankstyvuoju meningokokinės infekcijos simptomu, kai iš tiesų tai yra požymis, jog liga įgavo pagreitį ir kilo rimtas pavojus paciento gyvybei. Kita vertus, daugiau nei 40 proc. tėvų klaidingai mano, kad meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 3 valandas, kai susirgimas progresuoja per 24 valandas.
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą gyvybei pavojinga B tipo meningokokine infekcija – didžiausia rizika ja susirgti yra vaikams iki penkerių 5 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet šia liga užsikrečia apie 80 žmonių, o kas 10 užsikrėtęs miršta. Šiemet Meningokokinė B tipo infekcija jau pasiglemžė 3 gyvybes. Jeigu vaikas nepaskiepytas, labai svarbu mokėti atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus, kad ligą būtų galima laiku diagnozuoti.
Šąlančios galūnės karščiuojant – vienas ankstyvųjų simptomų
Š. m. rugsėjo mėn. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 82,3 proc. tėvų, turinčių jaunesnius nei 5 metų amžiaus vaikų, ankstyviems meningokokinės infekcijos simptomams priskiria bėrimą raudonomis dėmėmis. Vadinamasis hemoraginis odos bėrimas ( jis nustatomas prie išbertos odos vietos prispaudus skaidrų švarių stiklą, pavyzdžiui, stiklinę – oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta) iš tiesų yra specifinis meningokokinės B tipo infekcijos požymis. Tačiau jis pasireiškia, kai liga jau yra įgavusi pagreitį – šis simptomas reiškia, kad paciento gyvybei jau gresia didelis pavojus.
Didžioji dalis respondentų teisingai įvardijo karščiavimą kaip vieną pagrindinių ankstyvųjų ligos požymių. Tačiau susirgus meningokokine B tipo infekcija, aukštą temperatūrą paprastai lydi ir kiti simptomai. Tik 10 proc. apklaustų mažus vaikus auginančių tėvų žino, kad vienas tokių ankstyvų simptomų yra šaltos galūnės, tik apie trečdalis tėvų ankstyviems simptomams priskyrė galvos skausmą ir vėmimą.
Svarbu nepanikuoti ir stebėti
Reprezentatyvios apklausos duomenimis, tik pusė žmonių žino, kad meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 24 valandas. 43 proc. mažų vaikų turinčių tėvų mano, kad liga progresuoja per 3 valandas.
„Per pirmas 3 valandas nuo sukarščiavimo tyrimai neparodys, kokia liga vaikas susirgo. Tėvams svarbu nepanikuoti, pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – būtent jų trūkumas palaiko aukštą arba netolygią, „šokinėjančią“ temperatūrą. Kai karščiavimas atslūgsta, tėvų užduotis yra pasirūpinti, kad vaikas atsigertų ir pavalgytų. Svarbu stebėti, ar vaistais numušus temperatūrą, savijauta pagerėja, ar atsiranda apetitas, ar nešąla galūnės, reikia nuolat apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų. Jei vaiko būklė tėvams kelia nerimą, į medikus reikėtų kreiptis praėjus 4-5 valandoms po pirmo sukarščiavimo – tuomet tyrimai jau galėtų parodyti karščiavimo priežastį“, – pataria Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė.
Patikimiausia prevencija – skiepai
Net ir taikant moderniausias gydymo priemones mirštamumas nuo šios klastingos ligos yra labai didelis, o pasveikusieji nuo žaibinės meningokokinės infekcijos patiria sunkių ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių, tokių kaip galūnių amputacijos, smegenų pažeidimai, klausos praradimai.
Patikimiausia meningokokinės B tipo infekcijos prevencijos priemonė yra skiepai. Apklausos duomenys rodo, kad tai žino 78,4 proc. visų apklaustųjų ir 87,3 proc. tėvų, kurių vaikai jaunesni nei 5 metų amžiaus bei 96,7 proc. motinystės atostogose esančių mamų.
Šiemet valstybė ėmėsi priemonių nuo meningokokinės B tipo infekcijos apsaugoti kūdikius – nuo liepos 1 d. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Nemokamai pradėti skiepyti vaikai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1 d. Tiesa, tai nedidelė dalis vaikų, patenkančių į didžiausios rizikos grupę. Vyresnių vaikų tėvai turi galimybę apsaugoti savo vaikus paskiepydami juos savo lėšomis.
ULAC duomenimis, šiemet sausio-liepos mėnesiais savomis lėšomis nuo meningokokinės B tipo infekcijos pasiskiepijo 10 321 asmuo. Lietuvoje skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos pradėti 2014 m. – nuo to laiko savomis lėšomis paskiepyta per 46 000 žmonių. Kiekvienais metais pasiskiepijusių asmenų skaičius didėja.
Apklausa paskatino iniciatyvą „Vaiko ateitis – mano rankose“
Atlikta gyventojų apklausa paskatino surengti šviečiamąją iniciatyvą „Vaiko ateitis – mano rankose“. Ja siekiama atkreipti tėvų ir globėjų dėmesį į tai, jog svarbu gilinti žinias apie meningokokinę B tipo infekciją bei naujausias ligos prevencijos galimybes.
Prie iniciatyvos prisijungusios visuomenėje žinomos mamos – Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, Vaida Rimiškienė, Renata Jampolskė – įsiamžino nuotraukose su savo vaikais. Iniciatyvoje dalyvaujančios šeimos supranta, jog vaikai patys rinksis savo ateitį, tačiau svarbiausia, kad šios pasirinkimo galimybės neatimtų liga. Mamos rankose yra galimybė pasirūpinti ligos prevencija ir apsaugoti savo vaiką.
Prie šviečiamojo projekto taip pat prisijungė Berta Garuckė (tinklaraštis „Cukrinis avinėlis“), Ieva Arnauskienė (tinklaraštis „Two makes six“), Donata Juškė (tinklaraštis „Ponas Leonas“), Anastazja Ulanovska (tinklaraštis „Medvilniukas“), Rūta Mackevičiūtė (lietuviško mados prekės ženklo „Coocoomos“ kūrėja“).
Fotografijos darbų paroda pristatoma Vilniuje, o vėliau apkeliaus Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.
