Anksčiau buvo galvojama, kad psichologinis atsparumas yra įgimta savybė. Buvo manoma, kad būtent dėl šios savybės vieni žmonės greičiau „pasveiksta“ po nesėkmių, kiti – iš įtampos gniaužtų neišsivaduoja dienų dienas. Visgi šiandien dėl įvairių tyrimų jau nebeabejojama, kad psichologinis atsparumas – visai ne įgimtų, o įgytų gebėjimų rinkinys, kuris gali būti jau ir mūsų mažųjų asmenybės dalimi.
Prieš kurį laiką E. Grotbergas apibendrino veiksnius, susijusius su psichologiniu atsparumu, ir išskyrė 3 pagrindinius šaltinius, tiesiogiai veikiančius vaikų psichologinį atsparumą:
1. Vaiką skatinanti aplinka, padedanti jam jaustis saugiam ir besąlygiškai mylimam.
• Aš turiu žmonių, kuriais pasitikiu ir kurie mane myli, kad ir kas nutiktų.
• Aš turiu žmonių, tikinčių, kad aš galiu pats padaryti reikiamus dalykus.
• Aš turiu žmonių, kurie man padeda, kai susergu ar pakliūnu į pavojų.
2. Paties vaiko jausmai ir įsitikinimai apie save. Psichologiškai atsparūs mažieji save mato mylinčius, gerbiančius kitus, atsakingus ir pasitikinčius.
• Aš esu vertas meilės.
• Aš esu gerbiantis save ir kitus.
• Aš esu įsitikinęs, kad viskas bus gerai.
3. Vaiko įgūdžiai ir gebėjimai, padedantys jam tinkamai išreikšti emocijas, bendrauti ir bendradarbiauti, kalbėti apie patiriamus sunkumus, prašyti pagalbos. Dažniausiai šiuos gebėjimus vaikai perima iš artimosios aplinkos, todėl labai svarbu, kad tėvai rodytų pavyzdį, kaip kalbėtis apie jausmus, ieškoti pagalbos patiriant sunkumus ir aktyviai juos spręsti.
• Aš galiu apie man nerimą keliančius dalykus pasikalbėti su kitais žmonėmis.
• Aš galiu surasti būdų, kaip išspręsti sunkumus.
• Aš galiu kontroliuoti save, kai noriu padaryti kažką netinkamo ar pavojingo.
Kaip stiprinti psichologinį atsparumą gali tėvai, auginantys 4–7 metų amžiaus vaikus?
• Dovanoti besąlyginę meilę.
• Reikšti meilę žodžiais, bendra veikla kartu, apkabinimu.
• Padėti vaikui kontroliuoti nemalonias emocijas: mokyti giliai kvėpuoti, skaičiuoti iki 10 pykčiui kylant, pasitraukti iš nemalonios situacijos, keliančios stiprius jausmus ir pan.
• Vaikui susidūrus su tokiais iššūkiais kaip nesutarimai su draugais, konfliktas su mokytoju, demonstruoti pasitikėjimą atžala ir tikėti, kad ji pati gali šiuos sunkumus įveikti. Tėvai turėtų padėti sūnui ar dukrai sugalvoti būdų, kaip galima elgtis šiose situacijose, skatinti drąsą ir pasitikėjimą savimi tai įveikti.
• Garsiai džiaugtis vaiko pastangomis, net ir pačiomis mažiausiomis, pavyzdžiui, kai jis pabaigia dėlionę ar perskaito knygą, kai tinkamai elgiasi, kai savęs nežalodamas išreiškia pyktį, nepasiduoda įniršio priepuoliui.
• Drąsinti vaiką imtis savarankiškų veiksmų su minimalia suaugusiųjų pagalba.
• Skatinti vaiką lanksčiai rinktis įvairius atsparumą ugdančius veiksnius, pavyzdžiui, sudėtingoje situacijoje prašyti suaugusiųjų pagalbos, o ne toliau stengtis susitvarkyti pačiam, pasidalyti savo jausmais su draugu, o ne toliau kentėti vienam ir pan.
VšĮ „Psichologinės sveikatos centras“ inicijuoja australų psichologinio atsparumo programos „Friends“ vertimą ir adaptavimą Lietuvoje. Šios programos tikslas – stiprinti vaikų, paauglių ir jų tėvų psichologinį atsparumą, suteikiant programos dalyviams reikšmingų žinių ir vertingų savireguliacijos, savęs raminimo, drąsinimo, problemų sprendimo įgūdžių. Programos adaptavimą Lietuvoje finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.
