Kokių būna mamų? „Pačių įvairiausių”, – šypsodamasi sako psichologė. Dažnai išskiriami sąlyginiai psichologiniai mamų tipai, kurių kiekvienas kitaip iliustruos mamos ir dukters tarpusavio santykį.
Konsultuoja klinikinė psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.
Vis dėlto vienas ar kitas mamos tipas nėra koks nors nekintamas, baigtinis šablonas. „Žmonių tarpusavio ryšys yra nepakartojamas, jį neretai lemia tam tikros gyvenimo aplinkybės ir viskas gali pasikeisti”, – sako psichologė.
Nerimaujanti mama
Ji nuo mažų dienų kontroliuoja dukters gyvenimą, ilgainiui tampa pernelyg globojanti. Nuolat jaudinasi dėl to, kas gali nutikti jos vaikui, ir neleidžia dukteriai atsiskirti, „užaugti”, sprendimus daryti pačiai.
Patarimas dukteriai:
stengtis atspindėti mamos nerimą: šį priimti, paklausti, ką gali padaryti, kad ji mažiau nerimautų. Nereikia bandyti keisti mamos, reikia išmokti būti su mamos nerimu.
„Ledinė” mama
Ji „nepriima”, neprisileidžia dukters nuo pat šios gimimo (labai dažnai taip nutinka, jei moteris norėjo, laukė berniuko, o gimė mergaitė). Tokios mamos duktė, pati būdama suaugusi, neretai jaučiasi „alkana” motiniškos meilės. Šis alkis gan dažnai slepia pyktį, nepasitenkinimą motina.
Patarimas dukteriai:
derėtų su mama pasidalyti savo jausmais – nuoskaudomis, pykčiu, pakalbėti apie savo „alkio” jausmą, ko stinga (ar stigo) santykiai. Atviras pokalbis dukteriai leis išlieti susikaupusius jausmus, mamai – labiau suprasti atžalą. Taip pat toks pokalbis leis mamai pačiai labiau įsigilinti į tai, ko ji neduoda dukteriai, ko šiai trūksta. Dukteriai nereikia bandyti keisti mamos, tačiau pasidalijus jausmais bus daugiau santykių aiškumo.
„Dominuojanti” mama
Neretai ji žino visą savo vaiko gyvenimo scenarijų į priekį ir kontroliuoja, kad šis būtų vykdomas. Dukters gyvenimą lydi vien paliepimai ir įsakymai. Bet koks mamos sukurto plano nepaisymas gresia bausmėmis, nepasitenkinimu, kaltės jausmo sukėlimu. „Dominuojanti” mama „įsiskverbia” į vidinį dukters pasaulį, ši jame jaučiasi lyg įkaitė, negyvenanti savo pačios gyvenimo. Tokio tipo mamos duktė į psichologo kabinetą ateina norėdama išsivaduoti iš mamos gniaužtų, kartu jaunąją moterį lydi didžiulis kaltės jausmas dėl to, kad nori laisvės.
Patarimas dukteriai:
svarbu kalbėti su mama apie savo laisvės poreikį ir to poreikio ištakas, pasidalyti, kaip jaučiasi būdama mamos sukurtame kalėjime. Derėtų bandyti pačiai susikurti daugiau laisvės, nesistengti tenkinti mamos sukurtų scenarijų, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, eiti savo pasirinktu keliu. Mamai tai gali nepatikti, tačiau reikia priimti jos nepasitenkinimą, taip pat dažniau kalbėti apie tai, kad gyvenimas pagal mamos sukurtą planą trukdo būti savarankiškai ir rasti savo kelią.
Mama, kuri turi Demetros kompleksą
Atsisakydama savo pačios gyvenimo ji paskiria savo gyvenimą dukteriai. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tai gali būti netgi sveikintina, nes mergaitė auga apgaubta mamos meilės, dėmesio ir rūpesčio, tačiau ilgainiui tai gali apkarsti. Juk vaikas auga, savarankiškėja, natūraliai stengiasi ir nori atitolti nuo mamos. Dukters išėjimas iš namų, noras sukurti savo lizdelį, mamai, turinčiai Demetros kompleksą, yra tolygus psichologinei mirčiai.
Patarimas dukteriai:
reikėtų skatinti mamą gyventi savo gyvenimą, stengtis pačiai priimti sprendimus, parodyti, kad nereikalingas toks jos pasiaukojimas. Didinamas atstumas tarp savęs ir mamos ilgainiui paskatins ją peržvelgti savo gyvenimą ir atrasti jame malonumų ne vien gyvenant dukters, bet ir savo gyvenimą.
Narcistinė mama
Ji su savo dukterimi linkusi nuolat konkuruoti ir konkurencija jaučiama įvairiose srityse. Tokio tipo mama paprastai savo dukteriai gaili komplimentų ir pagyrų, tad mergaitė auga nepasitikinti savimi, visą laiką abejoja savo išoriniu patrauklumu, žavesiu, gebėjimais, nuolat save lygina su kitais, o tai itin nekokia perspektyva, nes visada kelyje atsiranda „-esnė” nei ji pati.
Patarimas dukteriai:
sunku būti šalia narcistinės mamos. Tad labai svarbu stengti savęs nelyginti nei su mama, nei su kitais žmonėmis, suprasti, kad savęs gretinimas su kažkuo – tai pats neperspektyviausias ir vedantis į niekur kelias. Būtina atspindėti mamos elgesio būdą, klausti apie jos elgesio motyvus, dalytis savo jausmais. Nereikia konkuruoti su mama, stengtis jai įtikti. Reikia priimti mamą tokią, kokia ji yra, nesistengiant jos keisti, taip pat atrasti pasitikėjimo ir stiprybės savyje, o ne laukti šių dalykų iš kitų (iš mamos taip pat).
