Metams baigiantis įprasta dalinti pažadus, ką norėtume nuveikti, o ko atsisakysime naujaisiais metais. Jūsų dėmesiui – dviejų vaikų mamos pažadai sau, vaikams ir vyrui.
1.Nebesinešiu darbo į namus
Dar būdama darbe mintimis kartais nuklystu į būsimą vakarą: kaip skaitysiu dukteriai naująją knygą, kaip žaisiu su sūnumi Monopolį, o paskui vis keliausime į virtuvę ruošti skaniųjų bananinių keksiukų. Ech, kaip miela būti pagaliau namuose ir džiaugtis akimirkomis su vaikais… Tačiau šios mintys dažniausiai pasilieka tik mintimis ir neįgyvendintomis svajonėmis. Vakare grįžusi iš darbo namo… dirbu, nes a)darbo labai daug ir fiziškai neįmanoma jo nudirbti 8-17 val. b)dirbu kone už du, nes bijau prarasti darbą. Esu viena šeimos maitintoja ir negaliu net įsivaizduoti, kas būtų, jei tapčiau bedarbe.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kodėl nėščioms moterims sveika patirti orgazmą
Ar eiti į lauką su vaiku per šalčius ir kaip prižiūrėti jo odą
2.Nežadėsiu, ko negaliu įgyvendinti
Taip, tai sunku, bet gal įmanoma? Šią vasarą planavau su vaikais važiuoti prie jūros. Nereikia turkijų ar graikijų, užtektų ir savosios, Baltijos jūros, tačiau vasaros pradžioje sugedęs automobilis „surijo“ visas santaupas ir jūra „nuplaukė“. Vaikai dar tokio amžiaus, kai galiu juos nesunkiai perkalbėti ir atostogos buvo pas senelius kaime. Tačiau pastebiu, kad tų neįgyvendintų pažadų būna vis daugiau ir daugiau. Viskas, stengsiuosi prieš ištardama juos, gerai, gerai pagalvoti…
3.Nepirksiu pusfabrikačių, o daugiau gaminsiu pati
Ne kasdien, bet mano vaikai tikrai valgo ir šaldytus koldūnus, ir pieniškas dešreles, ir picas iš parduotuvės. Taip greičiau, kartais patogiau ar net pigiau. Norėčiau jiems gaminti pusryčius, pietus ir vakarienę, tačiau suvokiu, kad tai neįmanoma. Kartais skaitau istorijų apie tai, kaip tėvai įpratina vaikus gerti žaliavalgiškus sveikuoliškus kokteilius ar patys namuose daigina sėklų, kurių beria į gaminamą maistą. Prisipažinsiu, man tai skamba labai gražiai, bet net neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Na, bent jau pasistengsiu mažiau pirkti apdorotų ir pusiau paruoštų produktų.
4.Daugiau laiko skirsiu sau
Na, draugės, kinas, kirpykla, kavinė, manikiūras… Kol kas tai man retai pasitaikanti prabanga, o didžiausia pramoga – naujas TV projektas per televizorių. Nežinau, kaip auginant du vaikus vienišai mamai įmanoma rasti laiko „tik sau“. Ai, tiesa, įmanoma. Naktį. Kai miegi. Bet gaila, kad pribudęs nebeatsimeni savo „laisvo laiko“.
5. Dažniau apkabinsiu vaikus ir sakysiu, kad juos myliu
Kol vaikai visai mažučiai, natūralu, kad juos nešioji, glaudi prie savęs ir myluoji dažniau, negu tada, kai jie paauga. Taip, mano vaikai turi vienas kitą, žaidimų draugas (ir peštynių) namuose visada šalia, ir tai jau yra didžiulis turtas jiems abiems. Tačiau vaikams mamos ar tėčio prisilietimų ir fizinio kontakto reikia visais metų laikais. Kai pagalvoji, tai nieko nekainuoja. Na, kiek užtruksiu? Minutę dvi? Pasistengsiu jų rasti kiekvieną dieną.
6.Eisiu su vaikais dažniau į lauką
Darbo dienomis tai nelabai įgyvendinsiu, na, nebent vasarą, kai vakarai ilgi ir šilti. Tačiau savaitgaliais, prisipažįstu, dažnai patingiu ir būname namuose, užuot kur nors išėję. Pamenu, kaip pati būdama maža kieme praleisdavau visą laisvą laiką, kaip būdavo smagu čiuožti nuo kalnų, būti mamos tempiamai rogėmis… Dabar laikai kiti, technologijos, kompiuteriai, telefonai… Bet pala, pala, ar tikrai jie kalti, kad vaikai mažai būna lauke ir mažai juda? Mano manymu, kalti ne jie, o kalti tėvai. Prisipažįstu, ir aš būnu kalta. Pasistengsiu taisytis.
7. Nerėksiu ant vaikų
Nesu pakėlusi rankos prieš vaikus, bet aprėkusi – taip, ir ne kartą. Neretai ir pačiai būna gėda po to, atsiprašau vaikų ir išpirkdama kaltę pasiūlau ką nors jų mėgstamo – pažaisti ar drauge pažiūrėti kokį filmuką. Mokytis susivaldyti ir konfliktus spręsti gražiuoju – mano siekiamybė. Labai noriu to išmokti, nes noriu, kad to mokytųsi ir mano vaikai. Kelis kartus yra pavykę: kai pajaučiau, kad tuoj iš manęs „išeis garas“, išėjau į vonią ir nusiprausiau veidą.
8.Pasistengsiu, kad kitąmet per Kalėdas vaikai gautų to, ko nori
Mano vaikų norai dideli, o jų Kalėdų senelio kišenė ne tokia pilna, kaip norėtųsi. Šiemet vaikai gavo ne visai tokių dovanų, kokių norėjo. Vietoj firminės lėlės pirkau paprastą, bet perpus pigesnę lėlę, o vietoj valdomo lėktuvo sūnus gavo lėktuvą konstruktorių. Tiesą sakant, didelio nusivylimo jų akyse aš nemačiau, jiems patiko ir tiko šios dovanos, tačiau vis tiek norisi, kad vaikų svajonės bent kartą per metus išsipildytų.
9.Gal atsikratysiu likusių po gimdymų kilogramų?
Labai norėčiau. Po dviejų gimdymų man liko +12 kilogramų. Iki šimto man dar toli, tačiau labai svajoju atsikratyti nedidelio antsvorio ir tilpti į senąsias sukneles, kurios vis dar laukia geresnių laikų mano spintoje. Kaip žadu tą padaryti? Atvirai sakant, rimto plano šiam punktui neturiu. Padėtų taisyklė MĖ („mažiau ėsti“) ir DJ („daugiau judėti“). Turiu blogą įprotį pabaigti tai, kas liko vaikų lėkštėje. Gal pavyktų jo atsikratyti?
10. Atidžiau dairysiuosi į šalia esančius viengungius vyrus
Po skyrybų sakiau, kad man nebereiks jokių vyrų, ir kad galiu vaikus užauginti pati. Žinoma, kad galiu, dabar tą sėkmingai ir darau. Tačiau pasiilgau to jausmo, kai tu kažkam rūpi, kai turi kam pasiguosti ir pasidžiaugti, kai gali prisiglausti prie vyro peties. Taip, norėčiau sutikti vyrą, su kuriuo galėtume kurti gyvenimą drauge, tiksliau, keturiese. Kuris būtų ir mano, ir mano vaikų draugas. Gal taip ir nutiks? Tikiu ir linkiu sau!
