Ilgaamžiškumo ir sveikatingumo kontekste jau kurį laiką girdime apie biologinį amžių – tikrąją organizmo būklę, kuri gali skirtis nuo mūsų chronologinio amžiaus arba metų, kuriuos esame nugyvenę.
Daugėja tyrimų, kurie įrodo, kad biologinis amžius yra tikslesnis rodiklis bandant prognozuoti žmogus gyvenimo trukmę ir kokybę. Tačiau šiandien daugėja diskusijų ir nauja tema – apie reprodukcinį biologinį amžių, kuris gali skirtis nuo bendrojo biologinio amžiaus, rašoma pranešime spaudai.
Tad kas yra reprodukcinis biologinis amžius ir kaip jo paslaptys gali padėti mums ilgiau išlaikyti ne tik vaisingumą, bet ir jaunatviškumą?
Mažesnis biologinis amžius – nebūtinai gera žinia planuojantiems šeimą
Biologinis amžius atspindi kūno senėjimo procesus, o didžiausią įtaką jam turi ne tik bėgantis laikas, bet ir genetika, gyvenimo būdas, aplinkos faktoriai. Šie veiksniai lemia ląstelių funkcijų silpnėjimą, hormonų pusiausvyros pokyčius bei lėtą regeneraciją.
Nustatant biologinį amžių atsižvelgiama į įvairius fiziologinius rodiklius, pavyzdžiui, ląstelių pažeidimus, organų funkcijas ir medžiagų apykaitos sveikatą. Norintiesiems išsiaiškinti savo tikrąjį biologinį amžių dažniausiai siūlomi epigenetiniai tyrimai, kurie matuoja DNR metilinimo lygį, telomerų ilgį, ir kiti sisteminiai rodikliai, suteikiantys įžvalgų, kaip keisti gyvenimo būdą ir kurti individualizuotas sveikatos strategijas.
Tačiau įdomiausia tai, kad nustatant bendrąjį biologinį amžių, nėra naudojami reprodukciniai biomarkeriai, o tai reiškia, kad jeigu norite sužinoti savo biologinį amžių tikėdamiesi gauti daugiau įžvalgų apie perspektyvas susilaukti vaikų, galite likti nusivylę – biologinis amžius gali skirtis nuo reprodukcinio biologinio amžiaus.
Tai reiškia, kad net jeigu pagal biologinį amžių esate jaunesni, nei nurodyta jūsų pase, tai nereiškia, kad ir jūsų reprodukcinė sistema – jaunesnė.
Tam, kad galėtumėte sužinoti daugiau apie savo gebėjimą pastoti ir susilaukti vaikų, jums reikėtų išsiaiškinti savo reprodukcinį biologinį amžių. Reprodukcinis biologinis amžius – tai amžius, kuris atspindi žmogaus reprodukcinės sistemos būklę ir gebėjimą susilaukti vaikų, nepriklausomai nuo chronologinio amžiaus.
Kas turi didžiausią įtaką reprodukciniam biologiniam amžiui?
Kaip ir bendrasis biologinis amžius, reprodukcinis biologinis amžius priklauso nuo įvairių fiziologinių ir genetinių veiksnių, tačiau svarbiausi iš jų – kiaušialąsčių kiekis bei kokybė – moterims, ir spermos kokybė – vyrams.
Moterų reprodukcinis biologinis amžius dažniausiai susijęs su kiaušialąsčių rezervu ir jų kokybe. Moterys gimsta su ribotu kiaušialąsčių kiekiu, kuris mažėja su amžiumi.
Po 35 metų prasideda spartesnis kiaušialąsčių rezervo mažėjimas ir kiaušialąsčių kokybės prastėjimas, todėl moterų reprodukcinis biologinis amžius gali labai skirtis nuo chronologinio. Pavyzdžiui, jauna moteris gali turėti „vyresnį“ reprodukcinį biologinį amžių, jei jos kiaušidžių funkcija pablogėjusi dėl ligų ar kitų veiksnių.
Būtent sumažėjęs kiaušialąsčių rezervas yra dažniausia moterų nevaisingumo priežastis, o šio rezervo mažėjimas taip pat gali išduoti ir „vyresnį“ biologinį amžių bei kitas sveikatos problemas, todėl moterys, kurių kiaušidžių rezervas sumažėjęs, gali anksčiau pastebėti senėjimo požymius, pavyzdžiui, hormonų pokyčius, sumažėjusią mitochondrijų funkciją ir biomarkerių, pavyzdžiui, telomerų ilgio, pokyčius. Tad kiaušidžių rezervo stebėjimas gali padėti nustatyti ir bendresnę sveikatos būklę bei senėjimo trajektoriją.
Vyrų reprodukcinis biologinis amžius yra susijęs su spermos kokybe ir gamyba. Nors vyrų organizmas gamina spermą visą gyvenimą, spermos kokybė ir kiekis pradeda mažėti po 40-45 metų.
Vertinant spermos kokybę atsižvelgiama į daug parametrų, tarp kurių – spermatozoidų koncentracija, judrumas, forma, spermos DNR kokybė ir t. t. Mažesnis spermatozoidų skaičius (oligospermija) sumažina apvaisinimo tikimybę, todėl vyresnio amžiaus vyrams sunkiau susilaukti vaikų, patiriama ir didesnė genetinių anomalijų rizika.
Kaip sulėtinti reprodukcinio laikrodžio tiksėjimą?
Atsukti biologinio reprodukcinio laiko atgal – neįmanoma, nes senėjimas yra natūralus procesas.
Vis dėlto, kaip ir kovojant su biologinio amžiaus pokyčiais, svarbiausia strategija bandant pristabdyti reprodukcinį biologinį laiką – tai gyvensenos pokyčiai. Pavyzdžiui, žinoma, kad oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas gali paspartinti reprodukcinį senėjimą ir vyrams, ir moterims, todėl šių dviejų faktorių valdymas jau gali tam tikra apimti pagerinti abiejų lyčių vaisingumo rodiklius.
Bandant rikiuoti didžiausią įtaką abiejų lyčių vaisingumui turinčius veiksnius, galima pradėti nuo fizinio aktyvumo, nes tai yra viena svarbiausių vaisingumą palaikančių priemonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari mankšta gali pagerinti kiaušidžių funkciją moterims, palaikyti reguliarius menstruacijų ciklus ir tinkamą kiaušialąsčių subrendimą – o tai esminės sąlygos sėkmingam neštumui.
Vyrams fizinis aktyvumas padeda padidinti testosterono lygį ir taip pagerinant spermos kokybę bei kiekį. Dažniausiai rekomenduojama sportuoti bent 150 minučių per savaitę ir bent du kartus per savaitę skirti laiko raumenis stiprinančioms treniruotėms. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad moksliškai nustatyta, jog per didelis fizinis aktyvumas kenkia ir vyrų, ir moterų vaisingumui.
Antrasis itin svarbus veiksnys, turintis daug įtakos abiejų lyčių reprodukciniam amžiui – tai miego kokybė ir ilgalaikis stresas. Nepakankamas miegas yra kritinis faktorius abiejų lyčių vaisingumui, nes gali sukelti hormonų disbalansą, kuris trikdo menstruacijų ciklus ir spermatogenezę.
Besirūpinantys savo reprodukciniu ir bendruoju biologiniu amžiumi, turėtų miegoti ne mažiau 7 valandų, be to, sekti naujausius mokslinius tyrimus, kurie kelia teoriją, jog moterų organizmui reikia daugiau miego nei vyro – maždaug iki 10 valandų.
Nustatyta, kad ilgalaikis stresas tiesiogiai veikia lytinius hormonus, tokius kaip estrogenas ir testosteronas.
Moterims ilgalaikis stresas gali sutrukdyti ovuliaciją, o vyrams – sumažinti testosterono gamybą bei spermos kokybę. Nors kalbant apie stresą dažnai gūžčiojama pečiais, nes neva jo šiuolaikiniame pasaulyje išvengti neįmanoma, vis dėlto, būtina pasitelki visus įmanomus streso mažinimo būdus, tokius kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ir reguliarus poilsis.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į miego kokybę – melatoninas, kuris reguliuoja miegą, taip pat turi antioksidacinių savybių, saugančių kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę.
Galiausiai, žalingų įpročių atsisakymas vainikuoja kertines rekomendacijas ilginant reprodukcinį amžių. Vienas kenksmingiausių žalingų įpročių – rūkymas.
Jis turi tiesioginės įtakos moterų reprodukciniam amžiui, nes pagreitina kiaušidžių rezervo mažėjimą ir gali sukelti 1-4 metų ankstesnę menopauzę. Vyrams rūkymas mažina testosterono gamybą. Alkoholis trikdo hormonų pusiausvyrą abiem lytims: daro neigiamą įtaką ovuliacijai bei spermatogenezei. Ir rūkymas, ir alkoholio vartojimas abiem lytims taip pat sukelia oksidacinį stresą organizme, kuris mažina kiaušidžių ir spermos kokybę.
Kokia mityba padeda prailginti reprodukcinį amžių?
Galiausiai, viena svarbiausių aspektų bandant pailginti biologinį reprodukcinį amžių – mityba. Ypač svarbios tam tikros maistinės medžiagos ir antioksidantai, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Būtent todėl abiem lytims ypač svarbūs antioksidantai: kofermentas Q10, vitaminas E, selenas, cinkas ir gliutationas – jie padeda apsaugoti kiaušialąstes ir spermą nuo oksidacinio streso, pagerindami jų kokybę.
Antra itin svarbi medžiaga – vitaminas D. Jis padeda palaikyti stiprų imunitetą, dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose ir palaiko hormonų pusiausvyrą tiek vyrams, tiek moterims.
Moterų racione ypatingą vietą turėtų užimti inozitolis, padedantis sureguliuoti menstruacijų ciklą, skatindamas ovuliaciją moterims, ir Omega-3 riebalų rūgštys galinčios padėti subrandinti kiaušialąstes ir pagerinti jų kokybę.
Vyrų vaisingumo palaikymui rekomenduojamas cinkas ir selenas – du esminiai spermos gamybai ir jos kokybei mineralai. Jie taip pat apsaugo spermos DNR nuo pažaidos ir padeda užtikrinti tinkamą testosterono gamybą. Antroji svarbi medžiaga – L-karnitinas, gerinantis spermos judrumą ir spermatogenezę.
Svarbiausios rekomendacijos bandantiems susilaukti vaikų
Apibendrinant svarbiausius veiksnius, turinčius įtakos biologiniam reprodukciniam amžiui ir vaisingumui, galima pasakyti, kad moterims svarbiausias yra reguliarios menstruacijos ir subrendusios kiaušialąstės ovuliacija.
Jei ciklas nereguliarus, gali būti naudinga pasitarti su gydytoju dėl hormonų balanso ir gydymo inozitoliu. Analizuojant reprodukcinę sveikatą, reikėtų stebėti ir libido. Mažas lytinis gali būti potraukis gali būti susijęs su hormonų disbalansu, stresu ar gyvenimo būdo faktoriais.
Vyrų vaisingumui didžiausią įtaką turi spermos kokybė, kiekis bei testosterono gamyba. Šiuos rodiklius gali pagerinti cinko, seleno ir kitų antioksidantų vartojimas, taip pat žalingų įpročių atsisakymas ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Žinoma, svarbu nepamiršti ir to, kad nors gyvensenos pokyčiai negali pakeisti įgimtų dalykų ar pašalinti nesveiko gyvenimo būdo pasekmių, jie gali padėti sulėtinti reprodukcinį amžių.
Pavyzdžiui, moterims gyvensenos pokyčiai nepadidins kiaušidžių rezervo, bet padės subrandinti kiek įmanoma kokybiškesnę kiaušialąstę, nuo kurios priklauso tolimesnis pastojimas. Vyrams gyvensenos pokyčiai gali padėti pagerinti spermos kokybę ir kiekybę.
