Nors mokslo metai dar nepasibaigė, o iki naujų mokslo metų pradžios – dar visa vasara, tačiau dauguma tėvų jau yra apsisprendę kokią ugdymo įstaigą jų vaikas lankys nuo rugsėjo. Renkantis, kokiai mokyklai patikėti savo atžalų ugdymą, dažnai tėvai ieško esminių privalumų ir skirtumų tarp privačių bei valstybinių mokyklų. Vieni gilinasi labiau, kitiems užtenka rekomendacijų. Vilnietės, dviejų vaikų mamos Eglės Lapinskienės vaikai mokosi skirtingose mokyklose – dukra pasirinko mokslus menų mokykloje, o sūnų, dar nesulaukusio nė 7 metų amžiaus, išleido į privačią mokyklą. Apkeliavusi kelias privačias ir valstybines mokyklas, moteris sutiko pasidalinti savo patirtimi.
„Tiek daugelis privačių, tiek valstybinės mokyklos įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas ugdymo programas. Pagrindinis dalykas, į kurį siūlyčiau tėvams atkreipti dėmesį renkant savo vaikui mokyklą – tai emocinė aplinka ir vaikų saugumas. Vadovaukitės ne tik mokyklų deklaruojamomis vertybėmis, bet ir peržiūrėkite jų reitingus, paieškokite tėvų rekomendacijų, susipažinkite su mokyklos vadovais, pabendraukite su pedagogais. Ir nesirinkite mokyklos vien todėl, kad ji jums šalia namų ir nereikės vaiko kasdien vežioti į mokyklą. Žinoma, tai patogu, bet tai neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi renkantis ugdymo įstaigą. Svarbiau, kad lokacija būtų patogi ne tėvams, o pati mokykla tiktų vaikui,“ – pataria Eglė Lapinskienė.
Moteris pasakoja, kad jos sūnus jau išbandė mokslus tiek privačioje, tiek valstybinėje mokykloje. Pasikeitus šeimos finansinėms galimybėms, penkerius metus privačią mokyklą lankęs jų sūnus pakeitė mokyklą ir išėjo į valstybinę. „Valstybinėje mokykloje mokslas yra nemokamas, taip pat ir artimoje aplinkoje turėjome vaikų, lankančių valstybinę mokyklą, kuri pateisino tiek tėvų, tiek vaikų lūkesčius. Manėme, kad ir mūsų sūnui ji bus tinkama. Tačiau pastebėjome kritusią vaiko motyvaciją mokytis, taip pat sūnus vis dažniau akcentuodavo nesuprantantis bendraamžių patyčių ir mokytojų neveiksnumo tuo klausimu. Realybė nesutapo su mokyklos deklaruojama emocine gerove, vertybėmis. Opus pasirodė ir mokytojų motyvacijos klausimas – sūnus vis pasiguosdavo pakeltu balso tonu, nepagarbiu bendravimu. Supratome, kad atmosfera mokykloje yra ne ta, kurioje norime matyti savo vaiką,“ – patirtimi dalijasi į „Šiaurės licėjų“ nuo rudens grįžtančio berniuko mama.
Vilnietė mama nesigaili išbandžiusi valstybinę mokyklą ir pripažįsta, kad lūkesčių pateisinimas labai priklauso nuo klasės auklėtojo, kuris yra atsakingas už mokinių ugdymą ir gerovę. Vaikai mokyklos „gerumą“ taip pat dažniausiai „matuoja“ pagal klasės vadovo gebėjimą atliepti mokinių poreikius, bendravimą, ryšio kūrimą su auklėtiniais ir jų tėvais.
Klasės auklėtojo vaidmens svarba neabejoja ir „Šiaurės licėjui“ vadovaujanti Eglė Sidorova. Šioje mokykloje yra ir klasių kuratoriai, kurie neveda jokių pamokų, o tik rūpinasi klasės vaikais, jų progresu, emocine gerove, sprendžia įvairius klausimus. Ji sako, kad pedagogams mokykloje yra svarbu skirti ne mažesnį dėmesį nei joje besimokantiems mokiniams. Ir tai yra svarbu ne tik dėl pačių mokytojų, mokinių gerovės, bet ir dėl ugdymo įstaigos reputacijos.
„Yra sakoma – pasakyk kas yra tavo draugai ir aš pasakysiu kas esi tu. Tai šį posakį galėčiau pritaikyti ir mokyklai, nes mokytojai yra ne tik mokinių, mokyklos draugai, bet ir pagrindiniai mokymosi įstaigos ambasadoriai. Geri, kompetentingi mokytojai suteikia didžiausią konkurencinį pranašumą bet kuriai ugdymo įstaigai,“ – įsitikinusi „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
Kokių klaidų nepadaryti renkantis privačią ar valstybinę mokyklą?
Į mokinių ugdymo praktikas besigilinanti psichologė Asta Blandė sako, kad renkantis mokyklą, tėvai dažniausiai daro vieną pagrindinę klaidą – neatsižvelgia į vaiko emocinius poreikius ir ugdymosi ypatumus. „Kiekvienas vaikas yra unikalus ir skirtingas, todėl labai svarbu pasirinkti mokyklą, kuri atitiktų vaiko individualius poreikius, nesvarbu, ar tai susiję su akademine, popamokine veikla ar specialiais vaiko poreikiais,” – pataria psichologė.
Privačiose mokyklose vaikai turi daugiau galimybių mokytis tokių dalykų, kurių valstybinės mokyklos neįtraukia į savo ugdymo programas, pavyzdžiui, „Šiaurės licėjuje“ vaikai turi Mokslinės laboratorijos, Socialinio emocinio ugdymo, finansinio raštingumo pamokas.
Kita dažnai pasitaikanti klaida – tėvai fiziškai neapsilanko būsimose mokyklose, kad apžiūrėtų patalpas, susitiktų su vadovais, mokytojais ir darbuotojais. Tokia patirtis suteikia vertingų įžvalgų apie mokyklos kultūrą, vertybes ir požiūrį į švietimą. Valstybinės mokyklos dažnai turi daugiau išteklių ir patalpų, nes yra finansuojamos valstybės, tuo tarpu privačių mokyklų ištekliai ir patalpos gali labai skirtis priklausomai nuo jų finansinių išteklių ir prioritetų.
„Šeima, norėdama sąmoningai pasirinkti mokyklą, turi pasidomėti mokyklos filosofija – kokia kryptimi, ar kokiais ugdymo pagrindais ji vadovaujasi. Taip pat svarbu tiesiog pasivaikščioti mokyklos koridoriais ir pajusti čia tvyrančią atmosferą, kuri suteikia nemažai informacijos apie mokyklos vertybes. Taip pat būtų labai vertinga susipažinti su mokykloje dirbančiais žmonėmis,” – akcentuoja psichologė Asta Blandė.
Nors mokyklos nevertėtų rinktis vien pagal gyvenamąją vietą, tačiau psichologė vis tik pataria tėvams įvertinti tokius praktinius aspektus, kaip mokyklos atstumas nuo namų, viešojo transporto pasiekiamumas, nes logistikos galimybių neįvertinimas gali sukelti nepatogumų ir papildomo streso tiek vaikams, tiek tėvams. „Valstybinės mokyklos paprastai priima visus mokinius pagal gyvenamąją vietą, taigi ir jų priėmimo tvarka yra grindžiama gyvenamuoju adresu. Tuo tarpu privačios mokyklos dažnai turi teisę pasirinkti mokinius ir gali turėti atrankos procesą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokiniai atitiktų tam tikrus kriterijus arba specifines mokyklos vertybes. Visada patariu nepamiršti ir atsakomybės už savo sprendimą, renkantis mokyklą: išgirsti ugdymo įstaigos prašymus, lūkesčius ir galimybes, priimti kvietimą tartis ir girdėti vieniems kitus. Tuomet, tikiu, džiugins ir rezultatai,“ – patarimus tėvams vardija psichologė A.Blandė.
„Ugdymo kokybės ir emocinės vaiko savijautos darna turėtų būti pagrindiniai prioritetai renkantis mokyklą,“ – psichologę papildo „Šiaurės licėjaus“ vadovė Eglė Sidorova. Anot jos, dauguma tėvų klaidingai mano, kad vaiko mokymosi rezultatai priklauso tik nuo vaiko gebėjimų, tačiau tiesa yra ta, kad pasiekimai tiesiogiai siejami su įdėtomis pastangomis tiek iš mokinio, tiek iš jį ugdančios aplinkos – mokytojų, klasės draugų, ugdymo vadovų. „Šiaurės licėjuje džiaugiamės ne tik aukštais pasiekimais, laimėjimais olimpiadose. Mums svarbi kiekvieno vaiko individuali pažanga. Kartais tų vaikų, kuriems sunkiau sekasi, pasiekimai džiugina dar labiau, nes matai kaip keičiasi vaikų motyvacija ir tolimesnė jo sėkmė,“ – sako E. Sidorova.
Apie „Šiaurės licėjų“
Prieš 8 metus Vilniuje įkurta lietuviško kapitalo mokykla „Šiaurės licėjus“ priklauso įmonių grupei, kurioje veiklą vykdo mokykla, darželiai ir neformalaus ugdymo centras. Šiuo metu ugdymo įstaigose mokosi daugiau nei 650 vaikų ir dirba virš 150 darbuotojų. Mokykloje taikomas Šiaurės šalių švietimo modelis nuolat sulaukia pasaulinių įvertinimų už akademinius pasiekimus, mokinių emocinės savijautos bei pažinimo raidos rezultatus. Mokykloje yra įrengtas meditacijų kambarys, kuriame vaikai ir mokytojai ateina pailsėti, susikaupti ir dalyvauja dėmesingumo praktikų lavinimo užsiėmimuose.
