Apie pirmas valandas kartu su mažyliu ir sėkmingo žindymo pradžią pasakoja žindymo konsultantė Živilė Baltrušaitienė.
Pirmas kartas prie krūties
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo naujagimius pradėti maitinti krūtimi praėjus ne daugiau kaip pusei ar valandai po gimimo prieš tai nedavus jokio maisto ar gėrimo. Tyrimai rodo, kad mamos, pradėjusios žindyti vėliau nei valanda po gimdymo, krūtimi maitina trumpiau. Nereikalinga, o kartais net žalinga prievarta žindyti po gimdymo ant krūtinės uždėtą kūdikį. Mama ir naujagimis turėtų kuriam laikui būti palikti vieni, užkloti pašildyta antklode (kad neprarastų kūno šilumos). Būdamas su mama ramioje aplinkoje, liesdamasis prie mamos odos, mažylis pradeda čepsėti lūpytėmis, kiša pirštukus į burnytę, pasirodo liežuvėlis. Tai ženklas, kad metas padėti mažyliui surasti krūtį ir imti žindyti.
Ankstyvas žindymas yra labai svarbus ir mamos, ir kūdikio sveikatai. Žindant padidėjusi oksitocino koncentracija kraujyje leidžia mamos gimdai greičiau susitraukti ir pristabdo kraujavimą. Per pirmą žindymą išsiskiriantis priešpienis mažylio žarnyne pasėja gerųjų bakterijų ir parūpina imuninę apsaugą. Jei naujagimis padedamas ant mamos krūtinės ir nėra iš karto nuprausiamas, vadinamasis vaškinis odelės sluoksnis turi laiko susigerti ir vėliau palaiko reikiamą odelės drėgmę.
Susiranda pats
Pasirodo, vos gimęs žmogeliukas nėra jau toks bejėgis, koks galėtų pasirodyti. Tyrimai rodo, kad paguldytiems ant mamos krūtinės ir netrukdomiems kūdikiams vidutiniškai prireikia 55 minučių, kad jie patys pasiektų mamos krūtį ir pradėtų žįsti. Tuomet kiekvienas kūdikio judesys ant mamos krūtinės yra tikslingas ir veda gamtos užprogramuoto tikslo link. Įrodyta, jog tam, kad netrukdytume susiformuoti natūraliam mamos ir kūdikio žindymo ryšiui, kūdikis ant mamos krūtinės turėtų būti ne trumpiau kaip dvi valandas ir tik paskui jį turėtų apžiūrėti medikai (aišku, jei gimdymas buvo be komplikacijų, vaikiukas gimė išnešiotas ir sveikas).
Tačiau ne kiekvienas ant mamos krūtinės uždėtas kūdikėlis sugeba pats susirasti kelią prie krūties. Jei gimdant buvo pasitelkti nuskausminamieji vaistai ar gimė mažesnio svorio, tokiam vaikučiui neretai prireikia pagalbos. Tokie kūdikiai dažniau būna mieguisti, jiems sunkiau tinkamai apimti krūtį ir pradėti žįsti. Mama galėtų padėti švelniai braukdama aplink lūpytes ir taip skatindama naujagimį atsisukti ir prasižioti.
Cezario pjūvis – ne kliūtis
Klysta manantieji, kad po cezario pjūvio iš karto pažindyti vaikelio neįmanoma. Šiandien operuoja dažniausiai taikant dalinę nejautrą, tad kai tik mamos pjūvis susiuvamas, t. y. maždaug po 20-30 minučių, galima priglausti ir pamaitinti kūdikį. Net jei cezaris atliktas taikant visą nejautrą, mama savo vaikutį gali pradėti žindyti iš karto tapusi sąmoninga, t. y. po 2-3 valandų. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo po cezario pjūvio gimusį kūdikį pridėti prie krūties ne vėliau kaip po šešių valandų.
Jei po operacijos ant nugaros gulinčiai mamai mažylis spaudžia pjūvio vietą, galima pabandyti maitinti pasisukus ant šono. Svarbu, kad nuogas kūdikėlis liestų šiltą mamos kūną. Po cezario pjūvio moteriai skauda pjūvį, todėl skausmas malšinamas vaistais. Tačiau vaistų žala kūdikiui yra gerokai mažesnė, nei nauda, gaunama iš mamos pieno.
Nepakeičiamas priešpienis
Pirmomis dienomis po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienis, kuris turi mažai maisto, bet daug apsauginių, augimo savybių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turintis daug riebiųjų rūgščių, kurios ypač svarbios nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda maždaug nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka per visą žindymą.
Priešpienio paprastai būna gerokai mažiau nei subrendusio pieno, tačiau naudingų medžiagų koncentracija gerokai didesnė, yra tirštesnis bei šiek tiek gelsvesnis nei vėlesnis pienas. Įdomu tai, kad priešpienio spalva priklauso nuo to, kaip išnešiotas naujagimis. Kuo labiau naujagimis neišnešiotas, tuo geltonesnį priešpienį gamina mama. Spalvą lemia beta karotinas, kuris itin svarbus regos raidai. Rega yra vėliausiai susiformuojanti naujagimio jutimo sistema. Tad pati gamta pasirūpina, jog tai, kas nespėjo susiformuoti mamos įsčiose, galėtų sėkmingai vystytis jau po gimimo.
Priešpienio paprastai gaminasi vidutiniškai apie 50-100 ml per dieną (siekiant palyginti: jau subrendusio pieno gaminasi apie 750 ml), tačiau vaikučiui per akis. Be visų apsauginių funkcijų, priešpienis veikia ir kaip vidurius laisvinanti medžiaga. Taip padeda greičiau pasišalinti pirmoms naujagimio išmatoms – mekonijui. Tai svarbu, nes dėl laiku nepašalinto mekonijaus didėja naujagimių geltos rizika.
Keli lašeliai priešpienio visiškai patenkina naujagimio poreikius. Shutterstock nuotr.
Kartu ar atskirai
Pasitaiko, kad pagimdžiusi mama ir naujagimis atskiriami be aiškios medicininės priežasties, pasakius, kad moteriai reikia pailsėti po gimdymo, o vaikelis neva vis tiek miegos. Jei tam nėra medicininės priežasties (ši turėtų būti smulkiai paaiškinta mamai ir tėčiui), mažylis turėtų likti su mama 24 valandas per parą. Ji geriausiai pailsės jausdama savo vaikelį šalia. Ir mažylis miegos daug ramiau prie jos krūtinės.
Būdama su kūdikiu nuo pirmų valandų mama greičiau jį pažįsta, perpranta jo „kalbą”, ima pasitikėti savimi. Kaip tik ligoninėje, o ne grįžus namo metas pradėti mokytis būti mama. Ligoninėje pagalba visuomet šalia, tad naudokitės proga ir nebijokite klausti. Svarbu nesijausti kaltai ir nemanyti, kad jūsų klausimai kvaili. Juk mama tapote pirmą kartą – natūralu, kad pradedate nuo pradžių. Tad klauskite ir mokykitės, šios žinios taps aukso vertės, kai grįšite namo.
Jei žindyti negalite
Jei vis dėlto dėl medicininių priežasčių esate atskirta nuo mažylio ir negalite pati žindyti, būtinai nusitraukite pienuko rankomis ar pientraukiu. Tam, kad skatintumėte jo gamybą. Kadangi pirmomis dienomis priešpienio būna nedaug, pabandykite nusitraukinėti rankomis į platų puodelį, nes traukiant pientraukiu tirštas priešpienis nusėda ant sienelių ir taip turėsite mažiau šio gyvybės eliksyro. Kai įmanoma, nusitraukinėkite pienelį šalia mažylio (tai padeda jam tekėti) ir sumaitinkite puodeliu ar šaukšteliu pati.
Jei kūdikis atskirtas nuo jūsų, tačiau gali žįsti, žindykite ne rečiau kaip kas 2-3 valandas. Nueikite pati iki naujagimio palatos arba paprašykite, kad jį jums atneštų (jei esate per silpna). Taip krūtyse gaminsis pakankamai pienelio ir suteiksite pačią geriausią apsaugą, kokią tik gali gauti jūsų vaikelis. Taip pat atminkite, kad naujagimiui ne mažiau nei jūsų pieno reikia artumo. Įrodyta, kad dažniau mamų glaudžiami, glostomi ir nešiojami naujagimiai sveiksta bei vystosi sparčiau. Jei esate atskirti, pasirūpinkite, kad galėtumėte bent kelias valandas per dieną praleisti glausdama nuogą mažylį.
Ar užtenka pieno
Tai vienas dažniausių klausimų, kamuojančių mamas pirmomis dienomis po gimdymo. Kadangi priešpienio nebūna daug, mama, pabandžiusi jo nusitraukti rankomis, nusivilia – jis arba išvis nebėga, arba pasirodo vos keli lašai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad neturite pieno – atminkite, kad niekada neištrauksite jo taip gerai, kaip tai daro jūsų kūdikis.
Sunkiau bėga, nes priešpienis yra tirštesnis ir jo gaminasi nedaug, tačiau vaikeliui užtenka ir tų kelių lašų. Pirmomis dienomis jie yra be galo svarbūs, todėl nenuleiskite rankų ir dažnai duokite kūdikiui žįsti krūtį, net jei atrodys, kad niekas nebėga. Šis įspūdis neretai apgaulingas. Kuo dažniau kūdikis žįs, tuo daugiau pienelio gaminsis. Jei vis dėlto atrodo, kad jis nebėga, pamėginkite kūdikiui žindant švelniai paglostyti krūtį spenelio link. O kai kūdikis stabteli pailsėti, spustelėti krūtį (ne per stipriai!). Taip pienelį paskatinsite tekėti. Jei reikia, pakartokite tai keletą kartų per vieną maitinimą.
Atminkite, kad pienelio gamyba visiškai priklauso nuo to, kaip dažnai žindome ir ar taisyklingai mažiukas apžioja krūtį.
Verkia toli gražu ne visuomet tik alkanas kūdikis. Nieko bloga, kad pirmomis dienomis jis netenka šiek tiek svorio – svarbu, kad šis sugrįžtų per 10-14 dienų. Ženklas, kad naujagimis dėl kažkokių priežasčių gauna nepakankamai pieno, yra, jei:
– šlapinasi rečiau kaip šešis kartus per parą koncentruotu šlapimu;
– po penktos gyvenimo dienos tuštinasi žaliomis išmatomis;
– neatgauna savo gimimo svorio.
Per mažai pieno kūdikis gali gauti, jei blogai apžioja krūtį ir negali pasiekti riebaus pienelio, nes yra per toli nuo jūsų, persukta jo galvutė, stipriai suvystytas, per mažai išsižioja ir čiulpia tik spenelį. Nėra maisto produktų ar gėrimų, kurie skatintų pieno gamybą. Tik žindydama mažylį (prireikus nusitraukinėdama pieną) ne rečiau kaip kas 2-3 valandas per dieną ir bent keletą kartų naktį paskatinsite pienelio gamybą.
Verta pasistengti
Žindant stimuliuojami moters hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie skatina biologinį motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Dėl šių hormonų mamos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėliau: krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžio, osteoporozės. Krūtimi žindomi kūdikiai rečiau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo ar serga kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ligomis, leukemija, limfoma, juos daug rečiau kamuoja alergijos ir nutukimas. Pagaliau krūtimi žindomų kūdikių intelekto koeficientas yra aukštesnis, rega geresnė ir jų sąkandis rečiau būna netaisyklingas.
