Nevaisingumas – problema, prieš kurią Lietuvoje dažnai užmerkiamos akys. Vis dar nepriimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas verčia šeimas pagalbos ieškoti kitose šalyse, kur nevaisingumo gydymo išlaidos neretai mažesnės. Kokią pagalbą siūlo šiuolaikinė medicina nevaisingoms šeimoms? Apžvelgiame kai kuriuos populiariausius metodus.
Gydymas – tik po išsamių tyrimų
Jei pora nusprendžia pasinaudoti šiuolaikinės reprodukcinės medicinos pagalba, neabejotinai moteris ir vyras prieš tai bus išsamiai ištirti, kad būtų nustatyta galima nevaisingumo priežastis.
Pirmiausia vyks nuodugni konsultacija, kurios metu teks atsakyti į daugybę klausimų: kiek laiko nepavyksta pastoti? Ar kūdikio norite abu? Kokius medikamentus reguliariai vartojate? Ar reguliarios mėnesinės? Tik tada, atlikus reikiamus tyrimus, gydytojas galės sudaryti individualų gydymo planą.
1 pagalbos būdas: užakusių kiaušintakių gydymas
Jei užakę kiaušintakiai, gydytojas galbūt galės juos atverti atlikdamas mikrochirurginę operaciją. Ar tai įmanoma, priklausys nuo kiaušintakių būklės ir pacientės amžiaus – vyresnei nei 37 metų moteriai vargu ar kuris nors gydytojas rekomenduos tokią operaciją. Kadangi nėra garantijų, kad operacija pavyks, tokios moterys dažniausiai geresnių šansų pastoti turi taikant pagalbinį apvaisinimą.
2 pagalbos būdas: gydymas hormonais
Moters gydymas hormonais pradedamas trečiąją ciklo dieną. Jai kasdien suleidžiamas tam tikras kiekis vaisingumo hormonų. Atsižvelgiant į gydytojo diagnozę, galimi ir labiau tausojantys metodai, kai pradedama nuo tablečių. Kiaušinėlio brendimas nuo aštuntosios ciklo dienos dažniausiai stebimas ultragarsu ir atliekant ir kraujo tyrimą. Atsižvelgiant į rezultatus, hormonas atitinkamai dozuojamas. Jei folikulas pakankamai didelis, ovuliacija sukeliama suleidžiant kitą hormoną. Galiausiai vyksta apvaisinimas – arba lytiškai santykiaujant, arba reprodukcinės medicinos pagalba, pavyzdžiui, taikant inseminaciją.
3 pagalbos būdas: intrauterinė inseminacija (IUI)
Tai toks metodas, kai vyro sperma sušvirkščiama į gimdą pagalbinėmis priemonėmis. Šis metodas taikomas esant lengviems ar vidutinio sunkumo spermatozoidų judėjimo ir tankio sutrikimams. Taip sutrumpinamas spermatozoidų kelias iki kiaušinėlio, apvaisinimo tikimybė yra didesnė. Taikant šį metodą, įprasta skirti hormoninius medikamentus, kurie skatina kiaušidę gaminti papildomus kiaušinėlius. Svarbi šio būdo sėkmės sąlyga yra tikslus procedūros laiko nustatymas.
Per pirmąjį bandymą pastoja maždaug 15-20 proc. moterų.
4 pagalbos būdas: apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Apvaisinimas ne moters kūne atliekamas, kai, pavyzdžiui, nepagydomai pažeisti kiaušintakiai, nevaisingumą lemia antikūniai, sumažėjęs vyro vaisingumas arba kai nevaisingumo priežastys nenustatomos. Taikant šį metodą, kiaušinėlis ir spermatozoidas sujungiami stikliniame inde ir po apvaisinimo per ploną minkštą kateterį perkeliami į gimdą. Procedūros efektyvumas priklauso nuo įvairių faktorių, pvz., amžiaus ir siekia maždaug 20 proc.
5 pagalbos būdas: intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Tai yra dar pažangesnis metodas, taikomas tada, kai tinkamų spermatozoidų yra per mažai ir jie per lėti. Naudojant ICSI, iš moters kūno po stimuliacijos hormonais paimami keli subrendę kiaušinėliai. Tada po specialiu mikroskopu vienas spermijas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlį. Todėl šis metodas ir vadinamas intracitoplazmine spermatozoido injekcija, sutrumpintai ICSI. Įvykus apvaisinimui, po 2-3 dienų embrionai gali būti perkelti į gimdą. Metodo efektyvumas – maždaug 20 proc.
