Septyni dalykai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, jei norime, kad mūsų vaikai augtų laimingi ir sėkmingi.
1. Mes neleidžiame vaikams rizikuoti
Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kiekviename žingsnyje pilna pavojų. Šūkis „saugumas svarbiau už viską” didina mūsų baimę netekti vaikų, todėl apsupame juos visokeriopu savo rūpesčiu. Europos psichologai nustatė, kad jeigu vaikai nežaidė gatvėje, jeigu jiems neteko nugriūti ir nubalnoti kelių, tai jiems suaugus juos kankins įvairios fobijos.
Vaikas turi nukristi keletą kartų, kad suprastų, kad tai visiškai normalu. Paaugliams būtina susipykti ir patirti pirmosios meilės kartėlį, kad įgytų emocinį brandumą, be kurio neįmanomi ilgalaikiai santykiai. Atimdami iš vaikų gyvenimo riziką, suaugusieji skatina juose aroganciją, išpuikimą ir žemą savivertę ateityje.
2. Mes pernelyg greitai puolame padėti
Šiandieninė jaunimo karta neišsiugdė savyje tam tikrų gebėjimų, kurie buvo būdingi šio amžiaus žmonėms prieš tris dešimtmečius. Kai mes pernelyg greitai suskumbame padėti ir apsupame vaiką „rūpinimusi”, atimame iš jo būtinybę pačiam ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų.
Anksčiau ar vėliau vaikai pripranta, kad kažkas juos visada gelbėja: „Jeigu aš suklysiu ar nepasieksiu tikslo, tai suaugusieji viską pataisys”. Nors tikrovėje suaugusiųjų santykių pasaulis suręstas visiškai kitaip. Tokiu atveju jūsų vaikai rizikuoja neprisitaikyti prie suaugusiųjų gyvenimo.
3. Mes pernelyg lengvai jais žavimės
Judėjimas už savivertės kėlimą prasidėjo dar nuo „baby boom” kartos, o devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis įsišaknijo ir mokyklose. Taisyklė „kiekvienas dalyvis gauna medalį” leidžia vaikui pasijausti ypatingu. Tačiau šiuolaikinių psichologų tyrimai rodo, kad toks skatinimo metodas turi nenumatytas pasekmes.
Po kurio laiko vaikas pastebi, kad vieninteliai žmonės, kurie laiko jį nuostabiu, yra mama ir tėtis, o visi likusieji taip negalvoja. Tada vaikas pradeda abejoti savo tėvų objektyvumu. Jam malonu girdėti pagyrimus, tačiau jis nesupranta, kad tai niekaip nesusiję su tikrove.
Bėgant laikui toks vaikas mokosi gudrauti, perdėti ir meluoti, kad išvengtų nepatogios realybės. Taip nutinka todėl, kad vaikas tiesiog neišmokęs susidurti su sunkumais.
4. Mes leidžiame kaltės jausmui užgožti gerą elgesį
Jūsų vaikas neprivalo mylėti jūsų kiekvieną minutę. Jam teks įveikti daug nemalonumų šiame gyvenime, tačiau tam gali sutrukdyti išlepinimas. Todėl sakykite vaikams „ne” ir „ne dabar”, kad jie mokytųsi kovoti už savo siekius ir poreikius. Jeigu šeimoje yra keli vaikai, tėvai paprastai mano, kad nesąžininga apdovanoti vieną ir nuskriausti kitą. Tačiau visada ir visus apdovanoti yra nerealu. Tokiais veiksmais mes praleidžiame galimybę parodyti vaikams, kad sėkmė priklauso nuo mūsų pačių pastangų ir gerų poelgių.
Dukart pagalvokite, prieš apdovanodami vaikus išvykomis į prekybos centrus. Jeigu jūsų santykiai grįsti tik materialiniais stimulais, vaikai nejaus nei vidinės motyvacijos, nei besąlygiškos meilės.
5. Mes nesidaliname savo praeities klaidomis
Ateis laikas, kai sveikas paauglys būtinai panorės „išskleisti sparnus”. Ir suaugusieji turi leisti jam tai padaryti. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad mes nepadėsime vaikams orientuotis nežinomose situacijose ir įvykiuose. Pasidalinkite su vaikais savo klaidomis, kurias darėte būdami jų amžiaus, tačiau venkite įkyraus moralizavimo rūkymo, alkoholio ar narkotikų tema.
Vaikai turi būti pasirengę susidūrimui su nemalonumais ir mokėti atsakyti už savo sprendimų pasekmes. Papasakokite jiems, ką jautėte, kai susidūrėte su panašiomis aplinkybėmis, kuo vadovavotės tada, kokias pamokas išmokote.
6. Mes painiojame intelektą ir talentą su brandumu
Intelektas dažnai naudojamas kaip vaiko brandumo matavimas, dėl ko tėvams pradeda atrodyti, kad protingas vaikas yra pasiruošęs realiam pasauliui. Taip nėra. Kai kurie profesionalūs sportininkai ir jaunos Holivudo žvaigždės, pavyzdžiui, pasižymi dideliu talentu, tačiau vistiek atsiduria viešų skandalų dėmesio centre. Taigi, nemanykite, kad jūsų vaikas talentingas visose srityse.
Nėra stebuklingo „atsakomybės amžiaus” ar vadovėlio, kada laikas vaikui suteikti konkrečias laisves. Tačiau egzistuoja gera taisyklė – stebėti kitus tokio paties amžiaus vaikus. Jeigu pastebite, kad jūsų vaiko bendraamžiai gerokai savarankiškesni, gali būti, kad jūs patys stabdote savo atžalos nepriklausomybės vystymąsi.
7. Mes patys nedarome to, ko mokome savo vaikus
Kaip tėvai, mes turime modeliuoti tą gyvenimą, kurio trokštame savo vaikams. Dabar būtent mes esame savo šeimos lyderiai, todėl privalome būti teisingi santykiuose su aplinkiniais. Sekite savo poelgius, netgi visiškai menkus, nes jus stebi jūsų vaikai.