53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kaip jaučiasi vaikas

Kaip jaučiasi vaikas, kurio namuose geriamas alkoholis

Panagrinėti šią temą pasiryžome, kai gavome mamos laišką, kuriame ji rašo, kad jos šešiametės dukters didžiausia svajonė – susirasti naują tėtį, kuris negertų. Tačiau mama yra įsitikinusi, kad duktė labai myli savo tėtį. Kaip tėvų alkoholizmas veikia vaikus?

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė.

Skaudu žiūrėti, kai du girti tėvai vedasi už rankutės vaiką. Tačiau vaikas išties atrodo laimingas. Kada jis pradeda suprasti, kad kažkas ne taip?

Vaikai sunkiai tai pastebi. Kartais net ir suaugę žmonės nedrįsta sau pripažinti, kad augo geriančių tėvų šeimoje. Pamenu moterį, kuri ilgai lankė mano psichoterapijos užsiėmimus, skirtus suaugusiems alkoholikų vaikams. Mes kalbėjome apie vaikystę, geriančius tėčius ir mamas, o man ši moteris teigė, kad jos šeimoje tokių nebuvo. „Mano tėtis – ne alkoholikas, o „pijokas””, – sakė ji, pati nesuprasdama, kad tai vienas ir tas pats.

Tiek pačiam alkoholikui, tiek jo šeimos nariams būdinga neigti, kad yra bėda. Nuo alkoholio priklausomas žmogus neigia savo priklausomybę, nes jam patogu taip gyventi, sutuoktiniui patogu neigti bėdą, nes ją pripažinus tektų keisti gyvenimą iš pagrindų. Ne visi išdrįsta tai padaryti ir renkasi neigimą. Maži vaikai negali susikrauti lagamino ir palikti geriantį tėtį ar mamą. Jie priklausomi nuo savo tėvų, kad ir kokie šie būtų, bei neturi kitos išeities, tik juos mylėti.

Kokie būna vaiko ir kurio nors tėvų, nevengiančių taurelės, santykiai?

Vaikai, augantys šeimoje, kurioje vienas arba abu tėvai geria, nori būti labai geri. Yra tik keturi elgesio modeliai, būdingi alkoholikų vaikams. Todėl juos – ir mažus, ir suaugusius labai lengva atpažinti. Jie prisiima vieną keturių vaidmenų, kurie ateityje gali trukdyti bendrauti su žmonėmis, nuodija gyvenimą. Geriančioje šeimoje augantys vaikai gali tapti:

Labai atsakingi. Vaikas prisiima atsakingojo vaidmenį, nes siekia sutvarkyti šeimoje tvyrantį chaosą. Jo nuo alkoholio priklausomas tėtis ar mama yra sunkiai nuspėjami, neaišku, kada padaugins svaigiųjų gėrimų, kaip tada elgsis. Dažniausiai nevykdys vaikui duotų pažadų – čia pažadės, čia užgėrę viską pamirš. Šeimoje, kurioje nuolatos vartojamas alkoholis, tvyro chaosas: tėtis, kuris geria, gyvena chaotišką gyvenimą, mama, nors ir nevartoja alkoholio, – taip pat, nes yra priklausoma nuo savo vyro gyvenimo būdo. Tada vaikas, nežinodamas, kaip išsisukti iš padėties, bando įvesti kokią nors tvarką tam, kad jo gyvenime būtų ribos. Ar jam tai pavyksta? Vargu, tačiau jis visą gyvenimą lieka atsakingas už kitų žmonių veiksmus – norėdamas išgelbėti kitų kailį dirba daugiausiai ir tampa aplinkinių ramsčiu. Labai dažnai geriančioje šeimoje užaugęs vaikas susituokia su alkoholiku ar kitą priklausomybę turinčiu žmogumi, nes šiems reikia gyventi šalia stipraus žmogaus, į kurį galima atsiremti.

Reguliuotojais. Antras elgesio modelis yra vadinamas reguliuotojo vaidmeniu, bet iš tiesų vaikas atsitraukia nuo šeimos. Nuo tada, kai gali, lanko kuo daugiau būrelių. Stengiasi po pamokų užsukti pas draugus. Kad tik nereikėtų būti namuose. Būdamas ne namuose nori sumažinti įtampą, tvyrančią šeimoje, nes jeigu nesipainios kuriam nors geriančių tėvų po kojomis, namuose bus ramiau. Šis vaikas kitiems atrodo labai geras – toks, kuris nelenda tėvams į akis ir net paauglystėje „nemoko” jų, kaip turėtų gyventi, priešingai, stengiasi nesudaryti rūpesčių.

Ramintojais. Vaikui tai nelengvas vaidmuo. Įsivaizduokime, kad tėtis geria ir dar kartą grįžo namo vos ne keturiomis. Mama, bijodama savo vyro, paprašo vaiko, kad eitų pas tėtį ir jį nuramintų. Vaikas atsisėda jam ant kelių, prisiglaudžia, o girtas tėtis glosto galvą negrabiais judesiais arba verkia įsikniaubęs į mažylį. Ramintoju vaikas tampa ir tada, kai tėvai konfliktuoja, tėtis puola mušti mamą, o vaikas bėga tarp jų ir bando išskirti. Geriančioje šeimoje užaugęs vaikas visą gyvenimą guos kitus.

Mušeika. Tas mažylis, kuriam nepavyksta prisiimti vieno kurio nors elgesio modelio, tampa tiesiog mušeika, arba sutrikusio elgesio vaiku. Bet iš pradžių jis visada išbando atsakingojo, reguliuotojo ar ramintojo vaidmenis. Šis vaikas dažnai bėga iš namų, mokykloje sukelia riaušes, blogai elgiasi viešose vietose, taip stengiasi atkreipti į save dėmesį, ypač tėvų. Jis elgiasi blogai, nes tikisi, kad tėvai nusisuks nuo alkoholio ir pradės domėtis juo. Kad ir kaip stengtųsi, dažniausiai gimdytojų pakeisti nepavyksta.

Paminėjote tik keturis elgesio modelius, tačiau žmonių būna įvairių, atrodo, jų neįmanoma įsprausti į jokius rėmus. Negi vaikai, kurie auga geriančių tėvų šeimoje, gali būti tik tokie?

Tai ir yra labai baisu, kad šeimoje, kurioje vienas ar abu tėvai yra priklausomi nuo alkoholio, vaikai auga tik prisiėmę vieną šių elgesio modelių. Alkoholiko vaikas visam gyvenimui yra tam tikru požiūriu suluošintas. „Alkoholiko vaikas” – ne šiaip terminas, o diagnozė, kurią neretai reikia gydyti.

O jeigu šeimoje geria vienas tėvų, tačiau jis nesmurtauja, nepyksta, tiesiog, liaudiškai tariant, prisigeria ir nueina miegoti. Vis tiek vaiko elgesys keičiasi?

Taip, nes bet kuriuo atveju vaikas auga chaotiškoje šeimoje, o chaosas reiškia nesaugumą. Negeriančioje šeimoje tėvai sutaria, kad sekmadienį eis į cirką, o birželį važiuos prie jūros – jie planuoja, laukia ir išvyksta atostogų. Gyvenant su alkoholiku planuoti nieko neįmanoma, nes jis „užgers” ir viskas žlugs. Štai todėl šeimoje, kurioje vienas tėvų geria, vaikas jaučiasi labai nesaugiai. Jis nežino, kas bus šiandien, ko tikėtis rytoj, ir tai labai smarkiai keičia jo elgesį.

Negi neįmanoma atsikratyti nesaugumo pojūčio išėjus iš tėvų namų?

Tas jausmas niekur nedingsta. Suaugusiems alkoholikų vaikams būdingas didžiulis nerimas. O kol jie vaikai, besijausdami nesaugūs savo rankytėmis bando namuose įvesti tvarką, bėga pas draugus, guodžia tėvus arba muša bendraamžius. Tačiau kad ir kaip mažyliui būtų sunku, tėvų mylėti nesiliauja – nei to, kuris geria, nei to, kuris nepalieka alkoholiko sutuoktinio. Priklausomų nuo alkoholio žmonių vaikai patenka į labai keblią padėtį, nes jie, viena vertus, myli tėvus. Antra vertus, ant jų pyksta už žlugdomą gyvenimą, paniekintas svajones. Suaugę vaikai nenusisuka nuo geriančių tėvų dėl tos pačios priežasties, kad negali išsivaduoti iš dvigubo – meilės ir neapykantos ryšio.

Jeigu šeimoje geria tik vienas kuris tėvų, vaikui lengviau augti?

Dažniausiai, deja, tas negeriantis yra priklausomas nuo geriančio ir jo elgesio. Tačiau jeigu nesitaiksto su geriančiu sutuoktiniu, nutraukia su juo ryšį, vaikui tampa lengviau, nes jis gali remtis į vieną tėvų. O kol gyvena šeimoje, vaikas jaučia nuolatinę gėdą, jis negali atsivesti namo draugų, nes nežino, ką juose ras. Jam gėda pasakyti mokytojai, kad tėvai neateis į mokyklą, nes bus išgėrę. Su ta gėda vaikui teks gyventi visą gyvenimą. Gėda – paralyžiuojantis jausmas, neleidžiantis jaustis visaverčiu žmogumi, trukdantis užimti kokias nors pareigas darbe, siekti tikslų, nes, atrodo, visi aplinkiniai mano, kad alkoholikų šeimoje užaugęs vaikas yra niekam tikęs. Gėda ir kaltė – du baisūs jausmai, kurie kaip kirminai tūno viduje ir griaužia.

Vaikai sunkiai išgyvena tėvų skyrybas, neretai tenka lankytis pas psichologą. Kaip jaučiasi, kai skiriasi tėvai dėl to, kad vienas jų vartoja alkoholį?

Jei skiriasi tokia šeima, vaikas jaučiasi gerai, nes pagaliau atsikrato įtampos. Nors jis gyvens su vienu tėvų, tačiau pagaliau turės saugius namus. Viena moteris dalijosi vaikystės prisiminimais ir vieni gražiausių prasidėjo tada, kai mama paliko tėtį. Kol tėvai gyveno kartu, ji bijojo eiti namo. Sakė, baimė taip kaustė kūną, kad ilgai nedrįsdavo peržengti namų slenksčio, o tėvams išsiskyrus kaskart pagalvodavo, kaip gerai, kad pagaliau galima ramiai grįžti namo.

Kodėl ne viena mama, matydama, kad alkoholis griauna jos šeimos gyvenimą, laužo vaikams likimus, tiesiog nepalieka savo vyro?

Nes ir ji yra priklausoma. Yra toks terminas – „koalkoholikas”. Tai negeriantis, tačiau nuo partnerio psichologiškai priklausomas žmogus. Neretai antroji pusė pati negali išsivaduoti iš tokios priklausomybės ir jai reikia pagalbos. Nebūna taip, kad alkoholis paliečia tik geriantį žmogų – jis paliečia visą šeimą ir visi jos nariai turi tam tikrų bėdų. Visi jie gyvena tik „pusiau”. Negeriančio sutuoktinio gyvenimas priklauso nuo geriančiojo – kol šis negeria, namuose ramu, tvarkomi šeimos reikalai, tačiau kai „užgeria”, visa šeimos našta krinta sutuoktiniui ant pečių. Kai kurioms mamoms pakanka valios išeiti iš šeimos ir apsaugoti savo vaikus, kitos neranda savyje jėgų palikti geriančio vyro.

O jeigu vieną dieną gėręs žmogus meta gerti – milžiniškomis savo pastangomis ar kreipęsis pagalbos. Kaip tai paveikia jo vaikus?

Jeigu išties meta gerti visam laikui, o ne mėnesiui kitam, tai gali būti nuostabiausias pavyzdys vaikui, kuris mato, kad tėtis ar mama suklupo, tačiau labai stengiasi ir tiesiasi. Tai gali būti vaikui puiki pamoka, pasakyta be žodžių.

Statistika

Daug žmonių nepripažįsta fakto, kad yra alkoholikai. Nemano, kad turi bėdų, jeigu kasdien išgeria po pusę butelio vyno. Tačiau alkoholizmas nėra apibrėžiamas tuo, kiek buvo išgerta ir kokio alkoholio. Alkoholikas yra tas, kuris nevaldo savo poreikio išgerti. Labai dažnai turintys priklausomybę žmonės sako, kad panorėję galėtų negerti. Jeigu nebūtų priklausomi, taip nekalbėtų. Juk mes nesakome, kad galime nevalgyti varškės, jeigu panorėsime. Tiesiog kai norime, jos valgome arba ne.

Lietuvoje geria labai daug žmonių ir nuolatos jų daugėja. Dirbdama su alkoholikų vaikais pati apskaičiavau statistinius duomenis, kad apie 80 proc. žmonių yra tiesiogiai paliestų alkoholizmo – geria jie patys, jų sutuoktiniai arba gėrė tėvai.

Mano išsaugoti straipsniai