Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.
Iš skaitytojos klausimo:
„Anūkui balandžio mėn. suėjo 8 metai. Praėjusiais metais pradėjo lankyti 1 klasę. Pusę metų maždaug ėjo noriai, buvo patenkintas, mokykloje buvo paklusnus, tiktai labai nedrąsus. Mokėsi gerai. Tik vieną rytą, prieš maždaug mėnesį, pareiškė, kad neis į mokyklą, nes nenori. Kiek nesistengėm išsiaiškinti jo nenorą eiti į mokyklą, jokių rezultatų. Jo atsakymas „nenoriu” arba tyli.
Mokykloje direktorė leido jo mamai sėdėti pamokose, būti per pertraukas koridoriuje, nuvesti ir atvežti į/iš mokyklos, nors prieš tai važinėjo su mokyklos autobusiuku. Taip tęsėsi beveik mėnesį, o dabar vėl tas pats – „nenoriu”. Kartais jis pasako, kad mama jo nesupranta, namuose nenori nei skaityti, nei rašyti. Užsirašė pas psichologą, bet ji kol kas kviečia ateiti tik mamą. Ką daryti?“
Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Ačiū už Jūsų atvirumą, nuoširdumą. Rašote, kad jūsų anūkas nenori eiti į mokyklą. Panašu, kad šis berniuko nenoras lankyti mokyklą jus neramina. Džiugu, kad su slegiančiais sunkumais neliekate viena ir ieškote specialistų pagalbos.
Dauguma vaikų kartais jaučia tam tikrą nenorą, baimę eidami į mokyklą, ypač adaptacijos naujoje darželio, mokyklos aplinkoje periodu. Tai yra normalu.
Visgi kartais vaikų baimė ir patiriamas nesaugumo jausmas, susijęs su mokykla, gali būti toks stiprus, kad sutrikdo jų funkcionavimą mokyklos ir/ar namų aplinkoje.
Manoma, kad apie 1-5% vaikų jaučia stiprų ir pastovų nerimą, susijusį su mokykla. Dėl stiprios baimės, patiriamo nerimo vaikai gali būti įsitempę, dirglūs, irzlūs, jiems gali kilti pykčio protrūkių, pasireikšti įvairių somatinių negalavimų: galvos, skrandžio, pilvo skausmai, drebulys, prakaitavimas, nemiga ir kiti negalavimai.
Nerimaujantys vaikai gali atrodyti pavargę, prislėgti, liūdni. Neretai nerimastingi ir mokyklos lankyti nenorintys vaikai gali jausti išsiskyrimo nerimą. Vaikai, kurių nenoras lankyti mokyklą siejasi su išsiskyrimo nerimu, gali nerimauti dėl artimųjų saugumo, bijoti, kad artimiesiems gali nutikti kažkas negero.
Taip pat kai kurie mokiniai gali jausti ypač stiprų nerimą, susijųsi su mokyklinių užduočių (garsus skaitymas, rašymas ant lentos, varžybos sporto salėje ir kitos užduotys) atlikimu. Neretai vaikai nerimauja dėl savo kompetencijos, savo pasirodymo kokybės tam tikrose mokyklos, sporto veiklose. Gana dažnai tokie nerimavimai gali atsirasti net ir tuo atveju, kai vaiko niekas nevertina.Svarbu ir tai, kad mokyklos lankyti nenorintys, nerimaujantys vaikai gali nerimauti dėl socialinių sąveikų su kitais mokiniais, mokytojais ar kitais mokykloje dirbančiais darbuotojais, o tai gali būti dar viena priežastis, dėl kurios vaikas nenori eiti į mokyklą.
Taip pat nenorą eiti į mokyklą gali paskatinti ir daugybė kitų veiksnių, kaip antai: rūpesčiai šeimoje, tėvų skyrybos, netektys, patyčios, brolio, sesers gimimas, dažnas arba ilgą laiką trunkantis mokyklos nelankymas dėl ligų, atostogų.
Yra žinoma, kad nenoras lankyti mokyklą ir su tuo susijęs nerimas gali atsirasti, kai vaikas pradeda eiti į pirmą klasę ar kitu pereinamuoju laiku mokykloje.
Ar iš šių išvardintų veiksnių, susijusių su nenoru eiti į mokyklą, atpažįstate tuos, kurie galėtų būti būdingi jūsų anūkui? Nustačius nenoro lankyti mokyklą priežastis nebe taip sunku atrasti ir problemos sprendimų būdus.
Svarbu prisiminti, kad vaikai, neinantys į mokyklą dėl mokyklos baimės, nėra tie, kurie piktybiškai arba tingėdami nelanko mokyklos. Pastarieji paprastai neišgyvena nerimo, susijusio su mokykla. Kai jie neateina į pamokas, paprastai laiką praleidžia ne namuose, o kažkur kitur. Tuo tarpu nerimaujantys ir dėl šios priežasties mokyklos lankyti nenorintys vaikai yra linkę pasilikti namuose su tėvais. Svarbu žinoti tai, kad jei vaikui pavyksta dėl baimės ir jaučiamo nerimo „išsisukti” šiandien nuo mokyklos ir likti namie, jo nerimas tokiu būdu tik dar labiau pastiprinamas: rytoj eiti į mokyklą šiam vaikui bus dar sunkiau.
Kas gali padėti įveikti iškilusius sunkumus?
Vaikams, kurie nerimauja ir nenori eiti į mokyklą, yra labai reikalingas žmonių, kuriais vaikai pasitiki, supratimas, palaikymas, padrąsinimas. Labai svarbu su vaikais kalbėti apie iškylančius sunkumus, jausmus. Džiugu, kad apie tai bandėte kalbėtis su anūku. Tikiu, kad jis pajuto jūsų nuoširdų rūpestį, meilę.
Pastebiu ir tai, kad labai stengėtės suprasti priežastis, dėl kurių jūsų anūkas nenori lankyti mokyklos. Tai išties labai svarbu, nes tik išsiaiškinus priežastis galima imtis konkrečių intervencinių priemonių sunkumams spręsti.Panašu, kad šiandien jaučiate nusivylimą anūkui neįvardinus konkrečių priežasčių, dėl kurių jis nenori eiti į mokyklą. Tenka pripažinti, kad kartais vaikai jaučia, kad pasakojimai apie jų patiriamus sunkumus sukelia stiprius neigiamus jausmus tėvams, seneliams ar kitiems artimiesiems (pyktį, liūdesį, nusivylimą ar kt. jausmus).
Gali būti, kad jūsų anūkas išsigando pajutęs jūsų ir savo mamos nerimą ir kalbomis apie savo sunkumus nebenori jūsų jaudinti. Jeigu ši prielaida jums pasirodytų teisinga, drąsinčiau pabandyti paieškoti kitų žmonių, kuriais vaikas galėtų pasitikėti ir atvirai pasikalbėti.
Tai, kad anūko nenoras eiti į mokyklą tęsiasi, gali liudyti tai, kad vaikas susidūrė su sunkumais, kurių nebepajėgia įveikti pats. Kartais, kai sunkumai yra besitęsiantys, slegiantys vaiką, rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus: psichiatrus, psichologus, psichoterapeutus ir kitus specialistus.
Džiugu, kad kreipėtės pagalbos į psichologę. Ankstyvasis sunkumų nustatymas ir intervencija yra labai svarbūs, kadangi turimas vaiko sunkumas gali trikdyti įprastą, normalų vaiko gyvenimą ir gali daryti neigiamą įtaką įvairioms vaiko gyvenimo sritims. Stiprus vaikų nerimas, baimės, nenoras lankyti mokyklą gali sietis su vaikų fiziniais kūno negalavimais, įvairiomis ligomis, gali neigiamai veikti vaikų socialinę elgseną, mokymosi pasiekimus, mokyklos lankomumą, savivertės raišką.
Svarbu prisiminti, kad kuo anksčiau yra teikiama ankstyvoji kompleksinė specialistų pagalba, tuo geresni rezultatai yra pasiekiami, užkertamas kelias sunkumo intensyvėjimui bei anksčiau išvardintų gretutinių sunkumų atsiradimui.
Gana dažnai nerimą patiriančiams ir mokyklos lankyti nenorintiems vaikams yra rekomenduojama mokytis atpažinti fiziologinius ženklus, kurie pranašauja nerimą. Šiems vaikams yra svarbu lavinti socio-emocinius įgūdžius, mokytis atsipalaidavimo strategijų, adaptyvių streso įveikos strategijų. Taip pat į anūko sunkumų įveikos procesą svarbu įtraukti ir mokyklos bendruomenę. Džiugu, kad jūsų anūko mokykloje dirbantys žmonės jautriai reaguoja į berniuko sunkumus, drąsina ir palaiko vaiką bei jo šeimą.
Dėkoju, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Džiugu, kad kai kyla klausimų nedelsdama ieškote atsakymų. Jūs esate gerame kelyje. Tikiu, kad atrasite geriausius būdus iškilusiems sunkumams spręsti.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
