Vilniaus centre 9 valandas buvo paslėptos kameros, kurios filmavo du vaikus – Dominyką ir Gabrielę. Jie vaidino, kad ruošiasi bėgti per gatvę – vyresnis berniukas tempė paskui save jaunesnę mergaitę ir ragino eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paaiškėjo, kad 9 iš 10 tokį pavojingą vaikų elgesį mačiusių suaugusiųjų vaikų nestabdė ir nekreipė dėmesio, kad vaikams gali nutikti nelaimė.
Socialinį eksperimentą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų kasdienėse situacijose žmonės yra linkę rūpintis vaikų saugumu keliuose, įgyvendino didžiausia Lietuvoje draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe ir Vilniaus apskrities policija, – tai viena iš socialinės akcijos „Apsaugok mane“ iniciatyvų. Akcija šiemet vyksta 20-tą kartą ir skatina aktyviai rūpintis moksleivių saugumu keliuose.
Opi visuomenės problema
Per visą socialinio eksperimento filmavimo laiką – 9 valandas – vaikai į gatvę bandė bėgti 50 kartų, visa tai matė 350 praeivių, tačiau tik 1 iš 10 suaugusiųjų atkreipė dėmesį į vaikus. Likusieji niekaip nereagavo, kalbėjosi tarpusavyje ir buvo abejingi nesaugiai besielgiantiems vaikams.
„Eksperimentu norime atkreipti dėmesį ir paskatinti mus, suaugusiuosius, saugoti vaikus keliuose ir gatvėse – ne tik sustabdyti per gatvę nesaugiai bėgantį vaiką, bet ir vairuoti atsakingai, nes bet kurioje kitoje mašinoje gali sėdėti vaikai, kuriems neturėtume sukelti pavojaus“, – sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė, viena iš eksperimento iniciatorių.
Pasak jos, labai džiugina, kad eksperimentas parodė ir atsakingąją visuomenės pusę – yra aktyvių bei dėmesingų žmonių, kurie vaikus stabdė, juos mokė, padėjo saugiai pereiti gatvę. „Jei visi jausime atsakomybę vienas už kitą – tikrai gyvensime saugiau“, – įsitikinusi A. Kazlauskienė.
Vaikai stebėjosi abejingumu
Nedėmesingas praeivių elgesys nustebino eksperimente dalyvavusius vaikus, nes iš minios žmonių vos keletas parodė susidomėjimą bei rūpestį, nors filmuojami vaikai įvairiais būdais stengėsi atkreipti jų dėmesį.
Po daugelio nesėkmingų bandymų, kai gatvėje besistumdantys vaikai niekam nerūpėdavo, atsirasdavo ir tokie praeiviai, kurie sureaguodavo ir išdrįsdavo ką nors pasakyti vaikams – tuomet net jų veidai pasikeisdavo, tokios situacijos nudžiugindavo eksperimento herojus.
„Tikrai daug žmonių į mus nereagavo ir dėl to jaučiausi nejaukiai. Aš vaidinau, bet, jei tai būtų tikra situacija ir vaikas iš tiesų bėgtų per gatvę, – jį labai mažai kas stabdytų. Aišku, kai kažkas sudrausmindavo, pasakydavo mums ką nors – būdavo daug linksmiau. Dar pastebėjau, kad dažniau reagavo vyresnio amžiaus žmonės“, – pasakoja vienuolikmetis Dominykas Navickas, vienas iš eksperimente dalyvavusių vaikų.
Eksperimentas atspindi statistiką
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2018 metus kelių eismo įvykiuose buvo sužaloti 554 vaikai. Vis dėlto dėl pačių vaikų neatsargumo įvyksta tik ketvirtadalis eismo įvykių – 138, tris ketvirtadalius nelaimių sukelia neatsakingai besielgiantys suaugusieji.
Ši statistika siejasi su pristatytu socialiniu eksperimentu – nufilmuoti vaizdai atspindi, kad ne visada pasirūpiname vaikų saugumu savo aplinkoje. Vis dėlto per dvidešimt metų situacija gerėja – sužeidžiama triskart mažiau vaikų: pėsčiomis einančių sužeistų vaikų skaičius 2000-aisias metais siekė 634, o 2018-aisias sumažėjo iki 202 sužeistų vaikų.
Apie akciją „Apsaugok mane“
Akcija „Apsaugok mane“ buvo pradėta 2000 m. Vilniuje. Ją pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. 2001 m. ši iniciatyva buvo išplėsta į dar du šalies didmiesčius – Kauną ir Klaipėdą, vėliau prie akcijos prisijungė didžioji dalis Lietuvos savivaldybių. Nuo 2010 m. „Lietuvos draudimas“ kasmet nemokamai apdraudžia visus pėsčiuosius moksleivius šalies keliuose ir gatvėse visą rugsėjo mėnesį.
Per devyniolika akcijos „Apsaugok mane“ metų bendrovei iš viso pranešta apie 93 šalies gatvėse ar keliuose nukentėjusius moksleivių, už patirtus sužalojimus jiems atlyginta daugiau nei 40 tūkst. eurų.
