Pavasaris, deja, džiugina ne visus. Pražydus pirmiesiems augalams bei sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių kenčia nuo alergijos. Tinkamai negydant šios sisteminės ligos ir efektyviai nekontroliuojant padidėjusio jautrumo reakcijų, gali atsirasti daugiau sveikatos sutrikimų ar pasunkėti jau esamos lėtinės ligos. Taigi, kokie būdai gali mums padėti išvengti alergijų ar net jas išgydyti?
Sveikatos ir sveikos gyvensenos „Sveikas rytojus“ laidoje kalbėję vilniečiai sutuoktiniai Silvija ir Justas Laževnikai abu kenčia nuo alergijų. Tiesa, jų alergijos skirtingos. Paradoksas – šis sutapimas palengvino abipusius sprendimus, kuriant bendrą gyvenimą ir įsigyjant alergiškiems žmonėms tinkančią sfinksų veislės katę, nes vyrą suneraminę simptomai dėl alergijos augintiniams atsirado dar gyvenant pas tėvus.
„Nuo mažens augau su katinu. Aš nežinojau, ką reiškia gyventi be slogos. Ji mane visuomet kamuodavo. Tai buvo aiškus įrodymas, kad tikrai turiu alergiją. Kad tai patvirtinti, vėliau reikėjo atlikti tyrimus ir pradėti gydymą“, – kalbėjo J. Laževnikas.
Apie kamuojamus alergijų simptomus vyrui antrino ir sutuoktinė Silvija. Kaip teigė moteris, nors jos alergija kitokia nei vyro, tačiau nemalonūs simptomai taip pat sukeldavo nemažai diskomforto ir kamuodavo kone nuolatos.
„Aš labiausiai alergiška namų dulkių erkėms. Tai man kėlė labai daug diskomforto ir problemų. Alergija paūmėdavo, kai nuvykdavau į svečius, kur būdavo daugiau dulkų. Kad turiu alergiją pastebėjau jau paauglystėje. Man niežėdavo akis, kamuodavo čiaudulys. Alergijos paūmėdavo tik pabudus ryte. Kai pasivaikščiodavau, pasidarydavo šiek tiek geriau“, – apie turimą ligą atviravo S. Laževnikė.
Anot sutuoktinės, nors gydymą nuo alergijos ji pradėjo labai anksti, tačiau jis nedavė norimų rezultatų. Tuomet Silvija atrado vieną gydymo būdą, kuris išsprendė kone visus alergijos keliamus simptomus.
„Kai vaikystėje mama jau įtarė, kad man gali būti alergija, ji nuvedė mane pas gydytoją ir tiesiog atliko reikiamus tyrimus. Pradžioje bandžiau nuo alergijos gerti įvairius vaistus. Kol juos gerdavau, jie man padėdavo, bet jeigu tik jų neišgerdavau, alergija paūmėdavo. Kadangi tokia būsena nuolatos tęsėsi, daktarė pasiūlė pabandyti imunoterapiją. Mes su vyru turime skirtingas alergijas, bet imunoterapija abiems labai palengvino gyvenimą. Imunoterapiją aš leidžiuosi jau apie porą metų ir planuoju leistis visus penkis metus, kad praeičiau visą kursą ir įgyčiau imunitetą“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak laidoje kalbėjusios VUL Santaros klinikų pediatrijos centro gydytojos, vaikų alergologės, profesorės Odilijos Rudzevičienės, alergijos tipų ir reakcijų būna įvairių ir tai priklauso nuo alergeno. Pavyzdžiui, alerginė sloga arba kitaip alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige, yra pati dažniausia alergijos forma, kuri ypač suaktyvėja pavasarį.
„Pavasarį pradeda žydėti tokie medžiai kaip alksnis, lazdynas, beržas, kurie pradeda sukelti nemalonius alerginės slogos ar akių uždegimo simptomus. Neretai mūsų pacientai klausia, kaip atsikirti, ar juos kamuoja viruso ar alergijos sukelta sloga. Tuomet mes sakome, kad jeigu slogos kartojasi dažnai, sezoniškai, pavyzdžiui, atsiranda pavasarį, vasarą, žydint žolynų žiedadulkėms, arba vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, kada žydi piktžolės, galima įtarti, kad jus kamuoja alergijos. Taip pat alergijas sukelti gali namų dulkių erkutės ir mūsų mylimi šeimos nariai – katytės, šuniukai“, – pasakojo prof. O. Rudzevičienė.
Gydytoja pastebi, kad dalis pacientų, turinčių alergijų, visgi į jų sukeliamus simptomus numoja ranka. Anot specialistės, to daryti nereikėtų, nes alergijas gali išprovokuoti ne tik sezoniškumas.
„Kartais žmogus nekreipia dėmesio į tuos alerginius simptomus ir galvoja, kad truputėlį pačiaudės, jaus akių niežėjimą ir pakentės. Gal kai kas ir gali nugyventi visą gyvenimą su tokiais silpnais simptomais, tačiau neretai mes matome, kad tų alergijų vis daugėja. Sunkesnės alergijos formos pasireiškia, kai yra didesnis aplinkos užterštumas. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad žiedadulkės yra piktesnės ir sukelia sunkesnius simptomus mieste, kur yra daugiau išmetamųjų dujų negu kaime, nors, atrodo, ten žiedadulkių turėtų būti ir daugiau. Alergijas taip pat gali išprovokuoti ir netinkamas maistas“, – pasakojo pašnekovė.
Kalbėdama apie alergijų atsiradimo priežastis, gydytoja įvardino ir kelis pagrindinius jų požymius.
„Pagrindiniai alergijos požymiai – užgulusi, paburkusi nosies gleivinė, pasunkėjęs kvėpavimas, skaidrios išskyros iš nosies. Jos turėtų būti ne geltonos, pūlingos ar žalsvos, kurios būdingos sergant infekcinėmis ligomis. Tai pat dar vienas iš alergijos požymių – čiaudėjimas. Pavyzdžiui, jei žmogus serga šienlige ir aplink randama žiedadulkių, čiaudulys gali pasireikšti net ne 2, 3 ar 5 kartus, o 10, 20 ar 30 kartų. Esant alergijai gali pradėti niežėti ir ašaroti akys. Jeigu žmogus yra alergiškas, tuomet jis turi būti budrus ir atkreipti dėmesį į esamus simptomus, galbūt prasidėsiančius naujus ir žinoti kaip gydytis“, – apie alergijos simptomus pasakojo gydytoja O. Rudzevičienė.
Anot gydytojos, sprendžiant alergijų klausimą, šiandien yra pasitelkiami net keli tokios ligos gydymo būdai.
„Simptominio gydymo metu pagal poreikį yra geriami vaistai: lašiukai, sirupai, tabletės. Jeigu nepadeda – į nosį purškiami ir priešalerginiai, ir hormoniniai vaistai. Taip pat pacientui mes visuomet pasiūlome specifinę imunoterapiją“, – kalbėjo specialistė.
Kaip teigė gydytoja O. Rudzevičienė, imunoterapija – vienas pažangiausių gydymo būdų, ką šiai dienai gali pasiūlyti medicina, o tokio gydymo veikimo principas yra labai paprastas.
„Specifinė imunoterapija – tai organizmo nujautrinimas. Tai šiuolaikiškiausias ir moderniausias gydymas. Pacientas gydomas specifine imunoterapija po truputėlį pradeda nebereaguoti į tą alergeną, sumažėja nemalonių simptomų, mažėja vaistų poreikis. Specifinė imunoterapija labai tinka tais atvejais, kai žmogus serga alerginiu rinitu, bronchų astma ir kai organizmas yra jautrus įkvepiamiems alergenams. Taip pat, jeigu žmogus yra jautrus plėviasparniams vabzdžiams“, – apie gydymą pasakojo profesorė.
Anot specialistės, toks gydymas yra ne tik veiksmingas, bet gali būti taikomas skirtingais būdais, atsižvelgiant į paciento pageidavimus.
„Specifinė imunoterapija gali būti taikoma dviem būdais – po liežuviu, kas ypač tinka mažiems vaikams, kurie bijo injekcijų, ir injekcijomis. Dabar yra tokių imunoterapijos preparatų, kurie yra vaisių skonio, todėl patinka vaikams. Atliekant poliežuvinę imunoterapiją, po liežuviu įpurškiamos kelios dozės imunoterapijos preparato. Toks gydymas gali būti taikomas ir namuose. Kai taikoma poodinė imunoterapija, pacientas būtinai turi atvažiuoti į gydymo įstaigą ir prižiūrint gydytojui alergologui jam yra suleidžiama injekcija į žasto poodį. Pradžioje pacientui gali tekti atvykti į kliniką kelis kartus per savaitę, kol bus pasiekiama palaikomoji dozė. Vėliau injekcija suleidžiama kartą per mėnesį“, – apie gydymo būdus pasakojo gydytoja O. Rudzevičienė.
Anot profesorės, gydymą specifine imunoterapija rekomenduojama pradėti bent keli mėnesiai iki žydėjimo pradžios. Tad dabar kaip tik metas ją pradėti žmonėms, kurie yra alergiški žolių žiedadulkėms.
„Jau nuo gegužės vidurio iki liepos pabaigos turime labai didžiulę armiją kenčiančių pacientų – tiek vaikų, tiek suaugusių, kurie yra alergiški įvairiausioms žolėms. Imunoterapiją galima pradėti taikyti nuo 2 metų amžiaus. Tačiau svarbu, kad būtumėte prasirgę jau du sezonus šienlige, kuri buvo sukelta žiedadulkių. Taip pat tokia terapija gali būti taikoma, jei 6-9 mėnesius jūsų organizmas buvo veikiamas įvairių alergenų. Imunoterapija trunka nuo 3 iki 5 metų. Gydymą pabaigus, įvairių tyrimų duomenimis, poveikis išlieka 10-15 metų“, – pasakojo specialistė.
Kaip teigė gydytoja O. Rudzevičienė, toks gydymas ne tik duoda ilgai trunkančius rezultatus, bet ligą gali išgydyti iš esmės.
