Išgirdę, kad mūsų vaikutis serga bronchine astma, labai išsigąstame, kad tai liga visam gyvenimui. Nebūtinai. Daugelis mažylių suserga bronchine astma ir ją išauga. Kas sukelia šią ligą? Ko vengti, kad priepuoliai kartotųsi kuo rečiau? Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė.
Bronchai per daug ginasi
Bronchine astma vadinama lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Sergančiojo bronchine astma kvėpavimo takai tampa hiperreaktyvūs – tai reiškia, kad į aplinkos dirgiklius jie reaguoja per stipriai, daug stipriau nei sveikų žmonių.
Visų mūsų kvėpavimo takai ginasi nuo juos dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, jeigu kvėpuojame dūmais, dulkėmis, kietosiomis dalelėmis, jie susitraukia ir taip į gilesnius jų sluoksnius, apatinius kvėpavimo takus patenka mažiau žalingų medžiagų. Kartu bronchuose gaminasi daugiau gleivių, kurias iškosėję išvalome kvėpavimo takus. Taip funkcionuoja sveiki kvėpavimo takai.
Tačiau jeigu vaikas arba suaugęs žmogus serga astma, ši apsauga yra per didelė – kvėpavimo takai nuolatos spazmuoja (mėšlungiškai susitraukinėja). Tada tampa sunkiau įkvėpti ir ypač iškvėpti orą. Kartu bronchų gleivinė pabrinksta, gamina per daug gleivių, kurios užkemša ir taip susiaurėjusius dėl nuolatinių bronchų spazmų kvėpavimo takus ir kvėpuoti tampa sunku.
Priežastis – alergenai
Bronchinė astma yra alerginė liga, kurią sukelia įvairūs aplinkos alergenai: žiedadulkės, dulkės, cheminės medžiagos, daugybė kitų alergizuojančių medžiagų, tarp kurių yra ir vadinamieji infekciniai alergenai – virusų ir bakterijų baltyminės dalelės.
Vaikams dažniausiai būdinga kaip tik vadinamoji infekcinė astma, kuri nuo tikrosios skiriasi tuo, kad mažyliai ją dažniausiai išauga. Kartais ji perauga į tikrąją astmą ir tęsiasi visą gyvenimą, tačiau nebūtinai.
Vaikai, alergiški virusų ir bakterijų baltymui, dažniau serga vadinamosiomis peršalimo ligomis, ypač pradėję lankyti darželį. Jie dažniausiai neserga vien tik sloga, nes paslogavę kelias dienas pradeda kosėti ir serga sunkiau už kitus bendraamžius, mat astma paūmėja nuo kiekvienos užkrečiamosios ligos.
Liga „mėgsta” keturmečius
Polinkis sirgti astma dažniausiai yra paveldimasis. Jeigu vaikutis susirgo bronchine astma, jo šeimoje, ko gero, kas nors (tėvai, seneliai, broliai, seserys) serga šienlige, egzema, alergine sloga arba astma. Labai didelė tikimybė, kad mažylis sirgs astma, jeigu abu tėvai ja serga, jeigu kuris nors vienas – šiek tiek mažesnė.
Dažniausiai pirmieji bronchinės astmos priepuoliai būna apie 4-5-uosius gyvenimo metus, tačiau kai kurie jau kūdikystėje patiria, kaip sunku kvėpuoti. Pasitaiko, kad kūdikiai dūsta, kvėpuodami švokščia, jiems reikia skubios medikų pagalbos, tačiau dažniausiai ši liga „užpuola” darželinukus, kurie tik pradėję lankyti darželį neišsikapsto niekaip iš ligų. Būna, gydytojai rekomenduoja apskritai atsisakyti darželio, nes mažylis nuolatos serga bronchitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Neidamas į darželį vaikas nesusiduria su tiek daug virusų ir vis naujomis jų rūšimis, todėl išvengia peršalimo ligos komplikacijų ir bronchinės astmos priepuolių. Šios vadinamosios infekcinės alerginės astmos, kurią sukelia virusai ir bakterijos, priepuoliai dažniausiai sumažėja, palengvėja apie 6-7 gyvenimo metus. Yra vaikų, kuriems išsivysto visą gyvenimą trunkanti astma.
Tad gydytojui, apžiūrinčiam bronchine astma sergantį vaiką, nėra aišku, ar jis ją išaugs, ar ne, ir kaip tik dėl to gydyti reikia visus sergančius mažylius. Tėvams labai svarbu suvokti, kad negydoma bronchinė astma progresuoja, kitaip tariant, vystosi toliau. Negalima laukti tol, kol mažylis ims dusti – gydymą bronchų reaktyvumą mažinančiais vaistais reikia pradėti kuo anksčiau.
Būdingi požymiai
Kūdikiui ar mažam vaikui bronchinė astma yra nustatoma iš požymių. Klausantis, kaip mažylis kvėpuoja, girdimas specifinis švilpiantis, cypiantis garsas, ypač iškvepiant orą. Šiems vaikams būdinga, kad jie labai ilgai iškvepia orą. Yra ir daugybė kitų požymių, o tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas serga kvėpavimo takų ligomis – jeigu bet kuris virusas „nusileidžia” į bronchus, jau galima įtarti bronchinę astmą. Tačiau tai dar ne nuosprendis, nes daugybė vaikų šią ligą išauga.
Astmai tirti yra ir kitų būdų – tačiau tai tyrimai, kurie reikalauja tam tikro gydytojo ir vaiko bendradarbiavimo bei yra paprastai atliekami vyresniems vaikams. Kartais kraujo tyrimai parodo, kokie alergenai sukelia astmą, tačiau ne visada juos pavyksta nustatyti, tad būtų gerai, kad patys tėvai stebėtų, kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo dusulio priepuoliai.
Kad sirgtų mažiau
Vienintelė astmos profilaktika yra vengti ją sukeliančių alergizuojančių medžiagų arba kaip įmanoma labiau jų sumažinti: nelaikyti naminių gyvūnų, naudoti kuo mažiau chemikalų namuose, atsisakyti gobeleno, dulkes kaupiančių kilimų, užuolaidų ir t. t. Reikia išsiaiškinti, kas vaikui sukelia bronchinės astmos priepuolius, ir vengti jos sukėlėjų.
Mažiems vaikams dažniausiai bronchinę astmą sukelia alergija virusų ir bakterijų baltymui. Kitos priežastys, galinčios sukelti astmą: kailiniai žvėreliai, namų dulkių erkės, dūmai, žiedadulkės, temperatūros pokyčiai (vaikas dūsta iš šiltos patalpos išėjęs į šaltą orą ir priešingai), fizinis krūvis, stiprios emocijos (mažylis juokiasi ir staiga pradeda dusti), įvairūs kvapai, cheminės medžiagos, spiritas.
Bronchinės astmos požymiai:
– dusulys;
– sunkus kvėpavimas (cypiantis, švokščiantis, ypač sunku iškvėpti orą);
– sutrikęs miegas;
– spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje;
– kosulys, skrepliavimas;
– nerimas.
2 mitai apie bronchinę astmą
Mitas: bronchine astma sergantis vaikas turėtų saugotis fizinio krūvio.
Tada, kai neserga ir jam nėra dusulio priepuolių, vaikas gali ir turi gyventi visavertį gyvenimą. Negalima jo paversti ligoniu ir drausti jam bėgioti, žaisti su kitais vaikais, lankyti būrelius, nes galime padaryti žalos jo fizinei ir emocinei raidai, gali kilti elgesio rūpesčių. Kartais tėvai pradeda labai saugoti mažylį, sergantį bronchine astma, ir šis auga nesavarankiškas.
Daugelis žmonių vaikystėje sirgo šia liga, tačiau gyvena visavertį gyvenimą, tarp jų yra ir olimpinių čempionų. Bronchinė astma gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių; viena jų – fizinis krūvis. Tada mažyliui, kuris serga kaip tik šios astmos rūšimi, fizinį krūvį reikėtų riboti. Toks vaikutis pabėgiojęs pradeda kosėti, dusti. Antra vertus, ne kiekvienam sergančiam sportas žalingas, tad nereikėtų visiems vaikams jo riboti.
Mitas: vaikas pripranta prie inhaliatorių (bronchodiliatatorių), tad geriau kuo įmanoma ilgiau jų nevartoti.
Tėvai labai bijo bronchus plečiančių vaistų bronchodiliatatorių (inhaliuojamųjų vaistų), nes sklando mintis, kad prie jų priprantama. Tai netiesa. Šie vaistai priklausomybės nesukelia – jie atveria kvėpavimo takus ir mažylis gali laisviau kvėpuoti. Gydytojas juos skiria tiems vaikams, kuriems tikrai reikia vaistų, jie be jų gyvena taip, tarsi ant veido nuolatos būtų uždėta pagalvė ir jiems tenka sunkiai kovoti, kad galėtų įkvėpti ir iškvėpti orą.
Šie, kaip ir apskritai visi vaistai, turi šalutinių reiškinių. Antra vertus, sunku pasverti jų naudą, nes kaip tik jie yra išgelbėję daugelio astma sergančių žmonių gyvybę, pagerino gyvenimo kokybę. Bronchinė astma gydoma ne tik bronchodiliatatoriais, skiriami vaistai ilgalaikiam gydymui, profilaktikai ar priepuoliui pašalinti, atsižvelgus į kiekvieną vaiką individualiai. Bronchine astma sergantys mažyliai yra siunčiami pas pulmonologą, kuris ir sprendžia, kokį gydymo būdą skirti.
