JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Tėčiu tapęs Linas Adomaitis žmonai Irmai skyrė gražiausius žodžius

Tėčiu tapęs Linas Adomaitis žmonai Irmai skyrė gražiausius žodžius

Spalio 21 dieną dainininkas Linas Adomaitis ir jo žmona Irma tapo tėvais. Porai gimė mergaitė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Linas Adomaitis žmonai Irmai skyrė pačius gražiausius žodžius:

„Nieko nėra didingesnio už mažylio atėjimą į šį pasaulį… Aš labai didžiuojuosi savo mylima moterim, Ji vakar man įteikė didžiausią gyvenimo dovaną ir tuo pačiu – patį mažiausią pasaulyje žmogų, kokį kada nors esu laikęs rankose. Vakar Irma Adomaitienė padovanojo man nuostabią dukrytę. 

Mudu su Irma tikime, kad ne tėvai pasirenka vaikus, bet vaikai tėvus, todėl esame beprotiškai laimingi ir dėkingi, kad mus pasirinko. Mes juk taip ilgai to laukėme ir štai vieną dieną netikėta žinia pasibeldžia ir į mūsų duris: 

“Tuk, tuk, tuk, aš noriu pas jus užeiti! Noriu suteikti jums daug džiaugsmo ir noriu drumsti jūsų ramybę! Aš noriu mokintis iš jūsų ir taip pat mokinti jus! Aš noriu keliauti su jumis drauge!!! Ar priimsit?”

Tą akimirką, kai paėmiau mūsų dukrytę į rankas, realiai pajutau, kas yra amžinybė ir didžiausia kada nors jausta meilė. Laikydamas šį mažutį žmogutį rankose supratau, kad nemiegosiu visą naktį, po to dar kitą, ir žinau, kad tokių bemiegių naktų bus daug daugiau. 

Kažkada, kai susipažinom su Irma – aš dažnai ją vadinau indėniuke. Jai tai labai patiko, patinka iki šiol. Ir kai pamatėme mūsų dukrytės juodus plaukus – abiem atskriejo ta pati mintis – indėniukė. Visiškai mamos vaikas, nors neatmetu to populiaraus posakio, kad dukros yra labiau tėčių vaikai.

Nuostabi, sveika, graži, miela mūsų mergaitė. Ji atėjo į šį pasaulį pas du beprotiškai mylinčius žmones. Sunku žodžiais nusakyti, ką mudu dabar išgyvename. Irma yra labai laiminga ir po gimdymo jaučiasi gerai.

Aš labai didžiuojuosi savo moterim. Ji taip gražiai perėjo šį nelengvą etapą. Aš ja didžiuojuosi, nes per Ją atėjo mūsų išsipildymas, Ji įprasmino mūsų šeimos įžadus. Pakeliu akis į viršų ir kartoju mintyse: “Dieve, ačiū už tokias neįkainojamas dovanas, lieku skoloj!” 

Prisipažinsiu: verkiu, nes tikras džiaugsmas visuomet turi ašaras. Kai svajoji ir kažko ilgai lauki – gavimo džiaugsmas yra neišmatuojamas, jis yra gilus, beribis. Tik tada prasmė įgauna savo formą.

Taigi brangūs draugai – nuo šiol mes oficialiai trise!!! Irma, aš ir mūsų dukružė. Mes Ją labai labai mylim, nes šiam pasauly nėra nieko gražesnio už gimstantį vaiką…“

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI