Šiuo metu prekybos centrai ir elektroninės parduotuvės siūlo daugybę daiktų, skirtų padėti auginti vaikus.
Prekių tiek daug, kad neturint patirties galva gerokai susisuka: „Ką išsirinkti ir ar prireiks to daikto?” Mūsų skaitytojų diskusija.
Laima:
“Duktė – pirmagimė, tad, besilaukdami jos, informacijos apie vaikui reikiamus daiktus ir priemones ieškojome specializuotuose leidiniuose ar internete. Tada pirkau daug kūno priežiūros priemonių, nes maniau, kad tikrai pravers. Paraginta vienos pardavėjos, prisipirkau daug kremų, aliejukų, šampūnų. O iš jų naudojau tik maudynių aliejuką, plaukų ir kūno šampūniuką. Gal iš viso tik porą kartų odelę tepiau drėkinamuoju vaikišku kremu, nes dukters oda nuo kūdikystės buvo sveika, atspari, tad jokių specialių priemonių nereikia iki šiol.
Dovanų gavome šviežio maisto maitintuvą, kurį panaudojome tik du sykius. Iš pradžių Augustei nepatiko valgyti per tinklelį, o kitąkart lūpos ėmė kraujuoti…
Turėjome seilinuką su lipduku – jis labai nutrindavo vaikui kaklą. Daugiau tokio nebepirkčiau ir nerekomenduoju kitoms mamytėms.
Nepirkome ir muzikinio naktipuodžio, nes tokiems daiktams, manyčiau, „aksesuarai” nebūtini. Be to, kai kurie mažyliai nemėgsta garsų.
Dar į nereikalingų daiktų krepšelį būtinai įdėčiau žaislų perteklių! Patys iš anksto su vyru buvome nusprendę, kad kuo mažiau pirksime žaislų – juk ir taip dėžė pilna! Manau, kuo mažiau žaislų, tuo labiau skatinamas vaiko išradingumas.”
Donalda:
“Pradėsiu nuo nėštumo – mano draugė turėjo vaisiaus doplerio monitorių, skirtą klausyti, kaip plaka kūdikio širdis, jau nuo 12 nėštumo savaitės.
Taip dar nejausdama judesių gali įsitikinti, kad kūdikiui viskas gerai. Manau, tai tikrai nereikalingas daiktas. Taip pat niekada nebedarysiu 3D echoskopo, nes gautos nuotraukos ir filmuoti vaizdai tikrai neverti mokamos sumos.
Savo mažiukui taip ir nepanaudojau nosies siurbtuko (balionėlio), nes patogiau buvo ją valyti siurbtuku su vamzdeliu.
Mažai naudojau ir pientraukį, nes sūnus nenoriai gerdavo mano nutrauktą, ypač užšaldytą ir atšildytą pieną, dar liko nepanaudoti antspeniai.
Vėliau nepirkome daugelio rinkoje siūlomų dalykų: vibruojamosios kėdutės, gultuko, sparduko, sūpynių, šokliuko. Nepirkome ir mobiliosios auklės, nes gyvename dviejų kambarių bute.
Nenaudojome vystymo lentos, tam puikiai tiko mūsų odinis lovos kampas ir vienkartiniai paklotai. Kadangi turime katiną, greitai pardaviau lavinimo kilimėlį – keturkojis jį labiau mėgo negu sūnus.
Antrą kartą nepirkčiau stovo su baldakimu, nes iš jo jokios naudos nėra, tik grožis ir dulkės.
Beje, daugelį daiktų stengiamės pirkti pagal skelbimus arba išparduotuvėse. Jie tokie pat geri, kaip ir nauji. Tai kam mokėti daugiau?”
Jurgita:
“Pats nereikalingiausias daiktas auginant sūnų buvo vaikštynė. Jau nuo pat pradžių buvome įsitikinę, kad vaikštynės nepirksime ir nenaudosime, nes buvome girdėję, kad ji sukelia papildomų bėdų – vaikas vaikšto pirštų galais, nenori eiti pats ir pan. Vis dėlto vaikštynę gavome dovanų. Kelias dienas bandėme, sūnus nebuvo sužavėtas, tad supakavome ir padėjome prie nebenaudojamų daiktų.
Dar vienas nereikalingų daiktų auginant sūnų buvo muzikinė karuselė. Jų buvome nupirkę net dvi, nes tikėjomės, kad vaikui patiks besisukantys žaislai, rami muzika, švieselės. Deja… Muzikinę karuselę išbandėme apie trečią mėnesį, tačiau vaikas išsigando judančių žaislų. Vėliau vos tik pabandę pridėti muzikinę karuselę prie lovytės sugraudindavome sūnų.”
Justina:
“Šiais laikais yra daugybė daiktų, iš esmės nereikalingų, bet kurių naujai iškeptos mamytės, o dažnai dar besilaukiančios savo išsvajoto kūdikio prisiperka. Juk taip gražu, taip įdomu. Bet ar reikia? Esu gana praktiška, tad visada prieš ką nors pirkdama gerai pagalvoju, ar man to daikto reikia, ar aš jo paprasčiausiai noriu. Oi, kaip dažnai būna tas „noriu”. Tad neišvengiau ir aš nereikalingų daiktų. Pirmas pirkinys buvo nusipirktas, kai dar laukiausi. Tai didžiulis buteliukų rinkinys, gal kokie šeši ar septyni. Panaudojau du… pienui laikyti šaldytuve, nes mano dukrytei jie netiko.
Dar turiu rinkinį čiulptukų – įvairių formų, kietumo ir pan., na, kad dukrytė galėtų išsirinkti, kuris tinkamiausias. Rinkosi, rinkosi ir išsirinko patį pirmą nupirktą.
Dar turėjome lavinamąjį kilimėlį, tikrai gražus ir mielas, tik mažai jį naudojome, nes ant grindų dukrytę buvo gaila guldyti, juk žiemą šalta, o ant lovos ir be to kilimuko apsiėjome.
Manau, kad daugelio mamų silpnybė yra vaikiška kosmetika. Ir aš buvau pripirkusi įvairių tepaliukų, kremukų, aliejukų, kuriuos teko išmesti, kai dukrytei suėjo metukai, nes tiesiog pasibaigė galiojimo laikas.”
Neringa:
“Kadangi turiu nemažai draugių, auginančių mažus vaikučius, tai daug daiktų man jos paskolino, o ne pirkau pati. Pavyzdžiui, pasiskolinau buteliukų sterilizatorių ir termosą, bet labai greitai teko grąžinti, nes taip ir nepanaudojau nė karto – maitinau pati.
Pientraukį irgi turėjau, bet man jo visiškai nereikėjo, nes nepalikdavau pienelio, o jei norėdavau kur nors išeiti, derindavausi prie dukrytės režimo.
Nepasiteisino lovytės karuselė, mat dukrytė visiškai ja nesidomėjo. Ją buvau pirkusi, bet teko parduoti. Duktė ramiai ir daug miegodavo vežimėlyje, todėl nenaudojau nešioklės. Vaikštynės sąmoningai nesiskolinau. Manau, tai nereikalingas daiktas. Be to, skaičiau, kad jos trukdo vaikui taisyklingai vaikščioti.
Tačiau manau, kad viskas priklauso nuo tėvelių poreikių, nes kiti, peržvelgę mano sąrašiuką, gali sakyti, kad be šių daiktų augindami vaiką negalėtų išsiversti.”
Lina:
“Kad ir kaip būtų keista, bet mūsų šeimai turbūt labiausiai nepasiteisinęs daiktas buvo vaikiška lovytė. Kadangi abu savo berniukus ilgai maitinau natūraliai, kad būtų patogiau, jie miegodavo kartu su manimi. Vyresnėlį iš pradžių bandžiau migdyti lovytėje, bet jam ten nepatiko. Be to, ir pačiai naktį nepatogu buvo keltis ir eiti pas vaiką. Kai auginau mažiuką, lovytė taip pat stovėjo nenaudojama. Vyresnėlį maitinau iki 1,5 m., bet kartu su mumis miegojo, kol gimė mažesnis brolis (jam tada buvo 2 m. 10 mėn.). Tada nupirkome dviaukštę lovą, kurios pirmame aukšte miega iki šiol. Mažiuką vis dar maitinu, bet kai tik baigsiu, keliaus į pirmąjį lovos aukštą, o vyresnis broliukas miegos antrame aukšte.
Karuselė, kabinama virš lovytės, taip pat mano berniukų visiškai nesudomino.
Maitinimo kėdutę galėčiau priskirti reikalinga iš dalies, nes vienas vaikas joje sėdėdavo, kitam ji visiškai nepatiko – valgo sėdėdamas ant kelių.
Taip pat galėčiau paminėti smulkmenas, pavyzdžiui, kūdikiui skirtas žirklutes nupirkome prieš gimstant pirmam vaikui, bet taip ir nepanaudojau. Mažus nagučius daug patogiau karpyti su paprastomis manikiūro žirklutėmis. Įsigijau šviežio maisto maitintuvą, skirtą nemokantiems kramtyti vaikams, kad neužspringtų atkąstu gabalėliu. Vaikams buvo neskanu valgyti per tinklelį, todėl irgi nepanaudojau.”