Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Diana Jazukevičienė, pastebėjusi tėvų poreikį ieškoti informacijos internete, sukūrė specialų puslapį, kuriame nemokamai dalijasi patarimais bei lavinančiomis užduotimis.
Diana, papasakokite apie save – kodėl nusprendėte tapti būtent logopede?
Esu mokytoja ir tuo didžiuojuosi. Pirmoji mano specialybė – geografijos mokytoja. Mokydama geografijos, susidūriau su mokiniais, kurie patiria ugdymosi sunkumų. Ir prisipažinsiu, man buvo sunku suprasti, kodėl vaikams sunku skaityti ar rašyti, kodėl jie patiria sunkumų pasakodami, kodėl sunku orientuotis žemėlapyje. To universitete nesimokiau, dėl to nusprendžiau dar studijuoti specialiojo pedagogo-logopedo specialybę, kad galėčiau geriau suprasti mokinius ir suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą.
Specialiąja pedagoge-logopede dirbu jau (reikia suskaičiuoti) 13 metų. Oi, kiek daug!
Su vyru Sauliumi, taip pat mokytoju, esame „Lavina LT”, kuri teikia specialiojo pedagogo ir logopedo privačias pamokas, tėvų konsultacijas, steigėjai. Kodėl? Dirbdama specialiąja pedagoge-logopede, pamačiau, kad tėvai daug skiria laiko vaikų lavinimui ir ieško konsultacijų, idėjų. Norėjosi, kad užduotis tėvai galėtų rasti bet kuriuo metu.
Kai dirbau Šakių lopšelyje-darželyje „Klevelis”, siekdama savo darbo kokybės tobulinimo, atlikau tėvų apklausą ir didžioji dalis tėvų pageidavo užduočių, konsultacijų internetinėje erdvėje. Tai buvo dar vienas stimulas sukurti puslapį feisbuke (rasite ČIA), kur tėvai galėtų rasti užduočių idėjų, paruoštų šablonų vaikų ugdymui, ir tai būtų nemokama.
O ir dabar, dirbant Šakių rajono savivaldybės Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje logopede, lengviau yra suteikti tėvams konsultacijas, kai parodau, kur galima rasti informacijos apie vaikų lavinimą. Mano tikslas – kad vaikai su tėvais praleistų kuo daugiau kokybiško laiko, kad augtų protingi vaikai.
Kaip manote, ar šiandieniniai tėvai pakankamai skiria dėmesio vaikų lavinimui namuose?
Tie tėvai, kurie rūpinasi savo vaikų ateitimi, tikrai skiria daug laiko. Šiuolaikiniai tėvai informaciją susiranda labai greitai, bet nori gauti kvalifikuotą, o prisėdus prie kompiuterio ir internete ieškant informacijos gali užtrukti ir kelias valandas. Pastebėjau, kad tėvams šiuo metu aktualiausios yra skaitymo ir dėmesio lavinimo užduotys.
Vaiko kalbiniam vystymuisi ypač svarbi yra smulkioji motorika. Aktyvindami pirštų pagalvėles, skatinsime vystytis vaiko kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą.
Ar yra rekomendacijos, kokio amžiaus vaikai kiek žodžių jau turi suprasti ir mokėti, pavyzdžiui, dvimetis ar trimetis?
Taip, yra. Bet atsakysiu atvirai ir nepopuliariai. Aš jų nesilaikau ir tėvams šių skaičių nepateikiu. Ar bus nuo to geriau, jeigu 2 metų vaikas aiškiai ištaria tik 5 žodžius, o supranta ir tokius žodžius, kuriuos turi suprasti 4 metų vaikas?
Kokie yra pirmieji požymiai, kad atsilieka vaiko kalbos raida ir jam reikia specialisto pagalbos?
Pirmasis ištartas kūdikio garsas – tai riksmas. Jeigu vaiko pirmąjį mėnesį verksmas yra visada vienodas, jau reiktų atkreipti dėmesį.
Jeigu 2-3 mėnesių vaikas nečiauška, netaria įvairios intonacijos a-u-i garsų, nereaguoja kalbinant, reiktų pasikonsultuoti su logopedu.
Jeigu 4-6 mėnesių vaikas nemėgdžioja, nereaguoja savo ir kitų tariamus garsus, reiktų sunerimti, nes gebėjimas pamėgdžioti yra ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą. Taip pat 6 mėnesių vaikas jau turi suprasti dažniausiai buityje vartojamus žodžius: mama, tėtė, lėlė, mašina, gerti, valgyti, eiti, važiuoti.
Labai svarbus yra šeštasis mėnuo. Šiuo periodu būtina įvesti kietą maistą, kad formuotųsi vaiko kalbos organų judesiai, raumenys.
Vaikų kalbos sutrikimus galima ištaisyti ir mokyklinio amžiaus vaikams. Net ir suaugusiam galima, jeigu nėra anatominių pakitimų.