Tėvystė – iššūkis, kai tėvai turi balansuoti tarp meilės, vadovavimo ir disciplinos. Nors tėvai dažniausiai dėl vaikų daro viską, kas geriausia jų atžaloms, tačiau yra tam tikrų auklėjimo metodų ir įpročių, kurių vaikai slapta nemėgsta ar netgi jais piktinasi.
Išsiaiškinus, kas vaikams tėvų auklėjimo metoduose nepatinka, gali padėti tėvams ne tik palaikyti geresnius, stipresnius santykius su vaikais bet ir sukurti pozityvesnę šeimos atmosferą. Kokie gi tie įpročiai?
1. Vaikams nepatinka pernelyg saugantys tėvai
Per daug saugantys tėvai linkę visiškai kontroliuoti savo vaikus, todėl šie gali jaustis sukaustyti ir negalintys pareikšti savo nuomonės ar norų. Nors tėvams vaikų saugumas turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų, tačiau reikia nepamiršti, kad vaikams taip pat reikia erdvės tyrinėjimui, mokymuisi ir klaidoms. Per daug saugantys tėvai dažnai vaikus saugo ne tik nuo galimų pavojų, bet ir trukdo savo atžalų augimui bei nepriklausomybei. Augdami vaikai gali pradėti slapta piktintis tokiu valdingu tėvų požiūriu, nes tai gali apriboti jų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą spręsti problemas patiems. Vietoj to, tėvai gali rasti pusiausvyrą tarp saugumo užtikrinimo ir leidimo vaikams patirti gyvenimo iššūkius. Nepriklausomybės skatinimas ir užduočių davimas pagal vaiko amžių, o ne per didelė apsauga nuo viso vaiką supančio pasaulio, gali padėti vaikams išsiugdyti atsparumą ir pasitikėjimą savimi.
2. Vaikai nemėgsta tėvų, kurie visus sprendimus priima už juos
Nuolatinis abejojimas vaiko pasirinkimais ir sprendimais gali pabloginti vaikų savivertės ir nepriklausomybės jausmą. Nuolat už vaikus viską nusprendžiantys tėvai vaikams gali palikti jausmą, kad šie yra nepakankamai geri, jog galėtų patys pasirinkti. Vaikai nuo mažens trokšta savarankiškumo ir augdami gali prisiimti vis daugiau atsakomybės, o jei tėvai nuolat viską padaro už juos, tuomet tai gali sukelti nusivylimą ir netgi nepasitikėjimą savimi. Tėvai gali padėti sustiprinti vaikų pasitikėjimą savimi duodami vaikų amžių atitinkančias užduotis su tiksliais nurodymais, kaip tą padaryti. Suteikdami galimybę vaikams mokytis iš savo pasirinkimų – tiek blogų, tiek gerų, tėvai padės ugdyti esminius savo atžalos įgūdžius ir savigarbą.
3. Vaikus erzina tėvų nerealūs lūkesčiai jų atžvilgiu
Kai kurie tėvai savo atžaloms kelia didelius lūkesčius dėl akademinių rezultatų, užklasinės veiklos ar elgesio. Nors labai svarbu vaikus skatinti tobulėti, keldami nerealius arba itin didelius reikalavimus, vaikai gali patirti stresą, nerimą, pasipiktinimą, o kartais ir nusivylimą savimi ir savo jėgomis. Vaikai slapta gali jausti neapykantą tėvų lūkesčiams siekti neįgyvendinamų tikslų. Tėvai gali puoselėti sveikesnę aplinką atvirai ir realistiškai diskutuodami apie lūkesčius. Tėvai turėtų pripažinti ir džiaugtis vaikų unikaliais talentais ir skatinti juos siekti savo interesų, aistrų ir tikslų, o ne primesti jiems savo siekius.
4. Vaikams dažnai atrodo, kad tėvai netinkamai su jais bendrauja
Efektyvus bendravimas yra be galo svarbus bet kokiuose tėvų ir vaikų santykiuose. Jei tėvai dažnai neišklauso savo vaikų arba nepritaria, atmeta jų mintis bei jausmus, gali sukelti savo vaikų nusivylimą ir pasipiktinimą. Vaikai nori jaustis išgirsti, gerbiami, suprasti ir svarbūs. Jei jie nuolatos yra ignoruojami, o jų rūpesčiai nepriimami rimtai, tuomet vaikai slapta ima jausti pyktį ir nusivylimą. Norėdami to išvengti, tėvai turėtų kuo dažniau užmegzti atvirą ir empatišką bendravimą su savo vaikais. Klausimų uždavimas, nuoširdus susidomėjimas vaikų gyvenimu gali padėti sustiprinti tėvų ir vaikų ryšį.
5. Vaikams nepatinka, kai jie yra lyginami su kitais
Vaiko lyginimas su broliais, seserimis, bendraamžiais ar kitais vaikais, gali pakenkti jų savigarbai. Kiekvienas vaikas yra unikali asmenybė, turinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, o jų lyginimas su kitais, gali sukelti jausmus, jog jie yra netinkami, nepakankami ir nepastebėti. Vaikai gali nekęsti net tos minties, jog jie yra nuolat vertinami pagal kažkieno standartus.
Tėvai turėtų pripažinti savo vaiko individualumą ir tuo nuoširdžiai džiaugtis. Reikėtų vaikus skatinti sutelkti dėmesį į savo augimą ir vystymąsi, o ne konkurenciją su kitais. Tai gali paskatinti sveikesnį savęs vertinimą ir pozityvesnį savęs įvaizdį.
