Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Greit bėgti raminti ar neskubėti, kad nepriprastų prie rankų? Ar kūdikiai moka manipuliuoti tėvais? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieško psichologė Karolina Gurskienė.
Kad ir kaip atsakingai būtų ruošiamasi kūdikio gimimui, pagaliau įvykus realiam susitikimui su juo ir gyvenant kartu, kyla daugybė klausimų.
Vienintelė kūdikio kalba nuo pat pirmosios sekundės yra jo verksmas, į kurį vienos mamos reaguoja iškart, vos išgirdusios, kitos palaukdamos, neskubėdamos. Dažniausiai jaunos mamytės tiksliai nežino, ką reiškia tas kūdikio verksmas, ir kaip reikėtų tinkamai reaguoti. Čia, kaip tyčia, „į pagalbą ateina” jau keturis vaikus užauginusi rūstoko veido kaimynė ir visas būrys tetų ir tetučių, kurios vis skambina ir lanko naujagimį su savo neišsenkančiais ir nuožmia patirtimi pagrįstais patarimais: „Neimk ant rankų – pripras!”.
Natūraliai kyla klausimas: „Ar galima per daug priprasti prie meilės?”. Ir ar didelė „dozė” motinos meilės yra tokia žalinga, kad ją reikia sąmoningai riboti?
Naujagimis manipuliuoti nemoka
Kūdikiai dar nemoka manipuliuoti, todėl greita ir švelni reakcija į mažylio ašaras tik sustiprins, o ne susilpnins jo charakterį.Psichologė Karolina GURSKIENĖ
Kūdikiai ateina į šį pasaulį kupini optimizmo ir noro sąveikauti su aplinka ir aplinkiniais, taigi, nuomonė, kad jie yra orientuoti tik į save, nėra teisinga. Kiekvienas iš tėvų turėtų tarsi įrodyti naujagimiui, kad optimizmas, kurį jis atsinešė, yra pagrįstas. Ir tai padaryti galima atitinkamomis reakcijomis į kūdikio poreikius.
Kai kalbame apie kūdikį, vienareikšmiškai į jo verksmą reikia reaguoti iškart, su meile ir švelnumu. Jau vos kelių savaičių kūdikis, jeigu jo nekamuoja joks įkyrus fizinis skausmas (kaip, pavyzdžiui, pilvo diegliai) ir jeigu jo vystymosi poreikiai yra deramai patenkinami, nebus linkęs verkti nei labai dažnai, nei labai intensyviai. O kai jis verkia, turėtų aiškiai žinoti, kad pagalba jau pakeliui.
Priešingai, jeigu tėvai nesuvokia, kaip svarbu yra greitai, švelniai ir pozityviai reaguoti į kūdikio verksmą, patys to nenorėdami gali įpratinti kūdikį „išverkti” nemalonias akimirkas. Kai kūdikio verksmas yra nuolat ignoruojamas, tai jam tampa tarsi įrodymu, kad pagalba, kai esi nuliūdęs ar pavargęs, neskuba ateiti, ir kūdikis išmoks į tai reaguoti daug intensyviau.
Leidžiantiems paverkti kūdikiams yra tarsi užkraunama užduotis kankintis ir verkti tol, kol galiausiai kas nors nebeapsikentęs prieis. Negana to, tokie kūdikiai galiausiai ima atsiriboti nuo aplinkos, nes savaime padaro išvadą, kad kentėjimas yra tai, ko nori jo tėvai, taigi jis yra siektinas dalykas. Trumpai tariant, kūdikis neturėtų manyti, kad jūs norite, kad jis kentėtų.
Pravirkus kūdikiui, norisi jį intuityviai paimti ant rankų
Labai dažnai galime išgirsti nuomonių, kurios teigia, kad nereikia pulti imti vaiko ant rankų vos jam pravirkus arba kad kūdikiai dažnai imami ant rankų vėliau sunkiai susitvarkys su savo emocijomis ir dažnai verks, nes neva taip bus tarsi įpratę gauti tai, ko nori.
Įdomus dalykas yra tas, kad daugeliui tėvų leisti kūdikiui „paverkti jo paties labui” patiems yra nemenkas iššūkis. Ir to daryti tikrai nederėtų, nes kūdikio ašarų ignoravimas yra nenaudingas jam pačiam, o žalingas.
Vaikai, kurių poreikiams tenkinti negailima nei laiko, nei jėgų, ateityje lengvai pakelia gyvenimo sunkumus, neprarasdami savivokos ir pasitikėjimo savimi.Psichologė Karolina GURSKIENĖ
Dažniausiai motinos intuityviai ima kūdikį ant rankų vos jam pradėjus verkti, nes pati gamta sutvėrė gailėti ir padėti savo verkiančiam vaikui. Žinoma, nereikėtų pamiršti dviejų skirtingų amžiaus tarpsnių – kūdikis ir mažas vaikas, abiem atvejais skiriasi mažylių poreikiai.
Kūdikiai dar nemoka manipuliuoti, todėl greita ir švelni reakcija į mažylio ašaras tik sustiprins, o ne susilpnins jo charakterį. Vaikas, kurio ašaros išprovokuoja tėvų pyktį ar net atsiribojimą nuo jo, užaugęs dėl visų nesėkmių kaltins tik save ir bus linkęs save niekinti.
Kodėl kūdikiai verkia
Kai kūdikis verkia, priežastys gali būti dviejų kategorijų: fizinių poreikių ir meilės. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti ar kūdikis nejaučia fizinio skausmo, ar nėra alkanas, o gal reikia keisti sauskelnes, ar jam nėra šalta arba karšta. Jei šie poreikiai yra patenkinti, kūdikiui tiesiog reikia jūsų meilės ir artumo, kad pasijaustų saugus šiame dideliame ir nepažįstamame pasaulyje.
Guosdami savo kūdikį, jūs jam parodote savo norą numalšinti bet kokį jį kamuojantį diskomfortą ir jį pradžiuginti. Vaikai, kurių poreikiams tenkinti negailima nei laiko, nei jėgų, ateityje lengvai pakelia gyvenimo sunkumus, neprarasdami savivokos ir pasitikėjimo savimi.
Vaiko ateitis priklauso nuo tėvų
Visiems gerai žinomas populiarus požiūris „paverks ir nustos” arba „tegul paverkia” yra labai negailestingas vaiko atžvilgiu. Žinojimas, kad kūdikis verkia tik jausdamas kokį nors nepatogumą, o ne iš pykčio jums ar skatinamas noro jumis manipuliuoti, jums padės nusiraminti ir sėkmingiau ieškoti priežasties, kodėl kūdikis yra nelaimingas. Tačiau net jei priežasties nustatyti nepavyksta, – toliau kantriai jį raminkite ir guoskite.
Visuomet stenkitės nuraminti verkiantį vaiką ir visuomet stenkitės kad jūsų kūdikis jaustųsi kuo laimingesnis. Linkiu, kad kiekvienas iš jūsų kūdikių išaugtų kaip galima labiau stiprus ir atsparus gyvenimo smūgiams. Vaiko ateitis priklauso nuo jūsų pačių.
