Užėjus karštiems orams kūdikių ir mažų vaikų mamos girdi raginimus duoti vaikams gerti papildomai vandens, arbatėlių. Ar tikrai tokios rekomendacijos teisingos ir ar tai daryti sveika vaikui?
Konsultuoja Daiva Šniukaitė-Adner, tarptautinė laktacijos konsultantė (IBCLC), VU Medicinos fakulteto asistentė, VšĮ „Pradžių pradžia” steigėja, www.pradzia.org
Šešis mėnesius pakanka mamos pieno
Dažnai suaugusieji vertina situacijas pagal save, savo, suaugusių organizmo poreikius ir taisykles. Bet pamirštame, kad mes valgome kitokį maistą, nei žindomi vaikai, mes atsparesni ligoms ir infekcijoms.
Todėl žindomų vaikų girdymas vandeniu ar arbatėlėmis karštą vasaros dieną yra labai pavojingas ir didina infekcinių ligų pavojų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Papasakok savo gimdymo istoriją.
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad žindomiems kūdikiams papildomi skysčiai nereikalingi ištisus pirmus šešis mėnesius. Kūdikių girdymas vandeniu ir/arba arba pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis ar pirmą pusmetį yra labai dažnas reiškinys, siejamas su padidėjusio viduriavimo pavojumi ir didesniu kūdikių mirtingumu. Tiek teoriniai skaičiavimai, tiek praktika įvairiose šiltų kraštų šalyse įrodė, kad papildomas vien tik žindomų kūdikių girdymas yra visiškai nebūtinas skysčių pusiausvyrai kūdikio organizme palaikyti visus šešis mėnesius.
Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos žindymą remiančios ir ginančios organizacijos skatina mamas vengti papildomai girdyti kūdikius skysčiais ir stengtis išimtinai žindyti pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius.
Žindymo svarba yra įrodyta
Naujagimių girdymas papildomais skysčiais (vandeniu, arbatėlėmis, sultimis, gliukoze) siejamas su galimybe susirgti įvairiomis ligomis ir noru nutraukti žindymą. Šalyse, kur žindymo trukmė yra labai trumpa, statistika rodo, kad vaikams labai anksti pradedami duoti kiti skysčiai.
Žindymo svarba, siekiant apsaugoti kūdikius nuo viduriavimo buvo įrodyta daugelio tyrimų. Būtent vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai šia liga serga mažiausiai. Tyrimų duomenimis papildomas kūdikių girdymas vandeniu ir/ar arbata padidina pavojų susirgti viduriavimu. Kūdikių mirtingumo atvejų tyrimai Brazilijoje parodė, kad kūdikiai, be motinos pieno gaudavę vandens, arbatos ar sulčių, dažniau mirdavo nuo viduriavimo. Kaskart duodami papildomų skysčių kūdikiu tik padidiname mirties pavojų.
Kas nutinka, kai naujagimiai ir kūdikiai papildomai girdomi skysčiais?
Jie mažiau suvalgo motinos pieno, nes vanduo užima skrandžio talpą ir vaikas kurį laiką neprašo valgyti;
– vanduo yra nemaistingas,
– vandenyje gali būti infekcijos sukėlėjų ir kitų taršalų;
– vanduo kūdikiams girdomas iš buteliuko su čiulptuku, todėl didėja su žindymu siejamų problemų tikimybė: vaikas nebenori imti krūties, netinkamai apžioja krūtį ir žaloja spenelius; buteliukas ir čiulptukas – dar vieni papildomi infekcijų plitimo šaltiniai;
– gerdamas vandenį ir arbatėles iš buteliuko, rečiau stimuliuoja krūtį, todėl gali sumažėti pieno;
– retai ištuštinamoje krūtyje užsistovi pienas ir ima tvinkti krūtys, o tai gali sąlygoti ir mastitą.
Tik žindomi pagal poreikį ir dieną, ir naktį , tiek ilgai ir taip dažnai kada nori kūdikiai:
– gauna užtektiną skysčių kiekį (motinos piene yra ~87 proc. vandens);
– be skysčių gauna maisto medžiagų;
– su motinos pienu gauna antikūnų, kurie apsaugo nuo galimos infekcijos, ypač vasaros metu;
– nesutrinka motinos pieno gamyba, nesusidaro pieno sąstovis, nes kūdikis dažnai prašo atsigerti iš krūties.
Ką daryti, kai karšta?
Natūraliai, jei kambaryje ar lauke yra karšta, kūdikis dažniau prašys krūties. Todėl dažnai siūlydamos krūtį ir žindydamos patenkinsite vaiko skysčių poreikį. Stebėkite vaiko šlapinimąsi: vaikas turi šlapintis tiek pat dažnai, kaip įprasta, o šlapimo spalva išlikti šviesi, beveik nematoma. Jei matote, kad šlapimas tamsėja, atsiranda stipresnis kvapas – dažniau žindykite kūdikį.
Jei karšta, pirmiausia, nerenkite vaikų keliais sluoksniais, neužklokite, leiskite jiems laisvai judėti, stenkitės būti šešėlyje, būkite namuose, kai yra aktyviausia saulė ir aukščiausia temperatūra. Prieš žindydamos išrenkite vaiką visiškai, nes kai žindote ir glaudžiate vaiką prie savęs, vaikas dar labiau kaista nuo jūsų kūno.
Kai yra karšta oro temperatūra, nepamirškite pagalvoti apie save. Jūs daugiau prakaituojate, išskiriate daugiau skysčių. Esant karščiams svarbu, kad mama gertų pakankamai vandens, o vaikas gaus skysčių su mamos pienu.
Sveiko kūdikio dienos vidutinė skysčių norma yra 80-100 ml/kg pirmąją savaitę iki 140-160 ml/kg 3-6 gyvenimo mėnesį. Skysčių poreikis priklauso nuo maisto koncentracijos, energijos suvartojimo, oro drėgmės ir temperatūros. Tad esant karštam orui, kai reikia daugiau skysčių, reikia duoti dažniau žįsti.
