Taip jau yra – geri dalykai lengvai neatsitinka. Taip ir gerais tėvais tapti sunku. Taip sunku, kad bus momentų, kai vaikai ims tėvų nemėgti, kaltinti, galvoti, kad kitų tėvai geresni… Gal net pasakys: „nekenčiu tavęs“.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Vaikas labai išrankus maistui: ką daryti?
11 mitų apie vaikų sveikatą, kuriais neverta tikėti
2. Neduoti saldumynų kiekvieną dieną. Saldumynų gausa ne tik kenkia sveikatai, bet ir atima saldumynų džiaugsmą. Gaudamas rečiau vaikas tikrai kur kas labiau tuo džiaugsis, mėgausis ir vertins.
3. Liepti susimokėti už savo pramogas. Gyvenime už viską reikia mokėti, viskas turi savo kainą. Tą turi išmokti vaikai tam, kad suaugę neturėtų su perdėtu išlaidavimu susijusių problemų. Lai vaikas pats nusiperka dar vieną šimtas trisdešimt antrą Lego, kompiuterinį žaidimą, susimoka už atrakcionus ar antrą ledų porciją. Jei vaikas vyresnis, gali susimokėti dalį kainos už gitarą, stovyklą, naują kompiuterį ar kažką, ko labai nori. Jei nesutinka prisidėti perkant – greičiausiai nelabai to nori. Tardamiesi su vaiku, kad „metatės ant pirkinio” užtikrinsite, kad vaikas prašys ne užgaidų, o apsispręs ir apgalvos, ko iš tikrųjų labai nori, kas iš tikrųjų jam reikalinga.
4. Nesikišti ir leisti vaikui pačiam išspręsti nemalonią situaciją. Tėvai dažnai pataria vaikams, kaip kalbėti su mokytoju ar draugu, jei vaikui nepatinka būrelio mokytojas – pakeičia būrelį, jei nepatinka suolo draugas – paprašo mokytojos, kad persodintų, jei nespėjo atlikti užduoties – susitaria su mokytoju, kad atliks vėliau ar net gauna nedarbingumo lapelį. Tėvai taip pat susitaria su pvz.: kaimynais, kad jie pervežtų namo po pamokų. Yra daugybė dalykų, kuriuos tėvai „sutvarko ir sureguliuoja” už vaikus. Bet juk suaugusiųjų gyvenimas yra toks, kad kas dieną atsitinka kažkas nelabai patogaus: sunkų projektą tenka užbaigti laiku, nepatinka bendradarbis ar klientas, sugenda automobilis ir tenka važiuoti autobusu ir t.t. Žmogus augdamas privalo išmokti pats susitvarkyti: arba kentėti ir daryti viską taip, kaip yra, arba pats susitarti / susiorganizuoti, kad situacija būtų kitokia. Net jei vaikas norėtų, kad nemalonią situaciją išspręstų tėvai – reikėtų tam atsispirti ir leisti vaikui pasikankinti tol, kol kančia bus tokio didumo, jog paskatins imtis veiksmų ir problemą spręsti.
5. Leisti vaikui susimauti. Susimauti, susikaupti ir bandyti vėl. Taip ugdomas pasitikėjimas savo jėgomis. Ir niekas taip nežlugdo pasitikėjimo savimi ir galvojimo, jog „aš galiu savarankiškai“, kaip tėvai, nuolat atliekantys tai, kas sunkiau, už vaikus.
6. Nupirkti žadintuvą ir laikrodį. Šie daiktai moko patiems būti atsakingiems už savo dienotvarkę. Keltis laiku, TV išjungti laiku. Juk tėvai ne visuomet bus šalia.
7. Nepirkti visko, kas naujausia ir geriausia. Vaikas nebūtinai turi turėti visus visko naujausius modelius, nebūtinai visuomet turi gauti kažką geriausio ar didžiausio. Gal kartais užteks ir vidutinio.
8. Leisti išgyventi praradimą. Jei vaikas kažką sulaužė ar pametė, nereikia skubėti to pakeisti nauju. Lai paliūdi, pasigraužia. Jei „pamiršo” padaryti namų darbus ar pasiruošti kontroliniam darbui – lai gauna blogą pažymį. Atsakomybės už save, savo daiktus ir gyvenimą išmokti reikia, o to išmokti nepavyks, jei visiems blogumas ir širdelės skausmukams už akių užbėgs tėvai.
9. Limituoti TV ir kompiuterio laiką. Net jei vaiko draugai šio gėrio gauna daugiau. TV ir kompiuteris tikrai ne tie dalykai, kur galima nusileisti.
10. Išmokyti pripažinti klydus ir atsiprašyti. Taip, tai nemalonu, bet gražu ir gera. Žmogus, mokantis pripažinti klydęs ir atsiprašyti, bus kitų mėgstamas bei gerbiamas, juk to linkime savo vaikams.
11. Mokyti gerų manierų. Sveikintis, žinoma svarbu. Bet taip pat svarbu netrinktelėti laiptinės durimis kaimynei prieš nosį, jausti kitą žmogų, žinoti kada pasisiūlyti padėti, kada paklausti „kaip sekasi“. Su draugais gera dūkti, bet draugai turi jausmus, tad dera žinoti, kaip draugauti draugiškai.
12. Liepti dirbti nemokamai . Priskirti pareigas namuose, liepti padėti močiutei sode ar talkoje kieme. Taip vaikas suvokia pasaulį už „aš ribų”, susigaudo, kad kiti žmonės taip pat turi reikalų ir problemų, jiems reikia pagalbos – kartais kitų žmonių to momento poreikiai svarbesni už vaiko poreikius tuo konkrečiu momentu. Taip po truputį ateina supratimas, kad būti geru ir padėti tiesiog labai smagu ir gera.
Kol auga vaikai, pabūkit „blogi” tėvai!
P.S. Už šį sąrašą dėkojame Megan Wallgren.
