Sakykit, ar ir jums taip būna, kad gerai žinote, jog to sakyti nevertėtų, tačiau supykus žodžiai ima ir patys išlekia iš burnos? Šios frazės sakomos ir Lietuvoje, ir Amerikoje, ir Šveicarijoje. Tačiau gerai būtų jas ištrinti jas iš galvos visam laikui, nes jos – bevertės.
„Ką pagalvos kiti žmonės?”
Šis sakinys yra toks senas, kaip ir pati žmonija. Jis keliauja iš kartų į kartas, panašiai, kaip ir „O mano laikais…” Kai pagalvoji rimtai, tai kam rūpi, ką galvoja toji moteris su raudonu lietpalčiu, sutikta prie smėlio dėžės, kuri ką tik stebėjo jūsų vaiko pasirodymą “Man reikia šito kastuvėlio arba aš tuoj mirsiu”. Arba kaimynas iš trečio aukšto. Vis dėlto, net ir žinant tai, šis sakinys vienas iš dažniausiai išsprūstančių mums iš burnos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką pasakyti draugei, sužinojus apie jos nėštumą
7 lengvai pagaminamos tyrelės ir uogienės
„Skaičiuoju iki trijų”
O kodėl ne iki septynių? Arba vienuolikos? Tiesa sakant, tai nėra pats geriausias būdas mokyti vaiką skaičiuoti. Tai frazė, kuri labai greitai praranda savo prasmę, ypač, jei jūs taip ir neįvykdote, ką žadėjote.
„Jei dabar neateini, aš išeinu be tavęs”
Tikrai? Ir paliksite penkiametį Pietų Italijos žaidimų aikštelėje? Grasinimai turi vieną ydą – kuo dažniau jie sakomi, tuo mažiau yra veiksmingi.
„O kiek iš kontrolinio gavo Dovydas (Monika)?”
Ar jums iš tiesų įdomu, kiek gavo Dovydas ir Monika? O gal norite sumenkinti ir pažeminti saviškį, kad jis nėra toks gabus ir stropus, kaip anieji? Šis klausimas yra analogiškas kitam,kurio greičiausiai jūs nenorėtumėte išgirsti: „O koks rūbų dydis yra Dovydo (Monikos) mamos”? Tikriausiai gerokai mažesnis už tavo?”
„Afrikos vaikai būtų laimingi, jei pietums galėtų tai valgyti”
Hm, savotiškas būdas įtikinti vaiką pamėgti garuose virtus brokolius ar burokėlių mišrainę. Ir šiaip jau, ar esate įsitikinę, kad Afrikoje brokoliai yra vaikų mėgstamiausi?
„Kodėl aš visada viską turiu pakartoti po tris kartus?”
Tikrai! Ir kodėl jūs taip kartojate? Nekartokite, paprastai turi pakakti ir vieno, bet aiškaus ir laiku pasakyto priminimo.
„Gal pakviesk Jonuką į savo gimtadienį, juk jis toks mielas vaikas”
Sakot, mielas? O kodėl ištarę A nepasakote B? Juk to Jonuko tėtis – aukštas pareigas jūsų įmonėje užimantis vadovas. Visai neblogai būtų užmegzti kolegišką draugystę už biuro sienų, ar ne?
„Oi, tie vaikai, kai sugalvoją ką…”
Ne, tik ne tai! Nesakykite to vaikui. Kas žino, gal šie žodžiai nužudys tikrų tikriausią talentą. Gal leiskite vaikui pabandyti tai, ko jis nori? Fantazija, svajonė, kūrybiškumas yra didelė jėga. Tačiau jūs tai žinote ir patys.
„Dabar tai jau tikrai nuliūdinai mane”
O, taip. Šis ašaringas triukas neretai suveikia. Gal net ne vieną kartą. Tačiau neverta to kartoti pernelyg dažnai, ypač, kai nėra rimtos priežasties.
Parsisiųskite Tavovaikas.lt programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
