Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.
Duktė pamato, kada mama nustojo rūpintis savimi; kada mama suprato, kad ji jau per sena kai kuriems dalykams ir nutarė, jog gyvenimas iš esmės jau baigtas; kai mama suprato, kad yra neverta dovanų, gėlių, gero elgesio savo atžvilgiu; kada mama nustojo pirktis sau daiktus, kurie jai patiko; kaip mama žvelgia į save, kokiais žodžiais apie save kalba?
Čia svarbu ne vien tai, kas vyksta mergaitės akyse. Vaikai, ypač mergaitės, subtiliai jaučia netgi tai, kaip jūs bendraujate su savimi, būdama viena, jie labai jautriai atpažįsta jūsų nuotaiką.
Jeigu šiandien jūs, stovėdama vonioje, priekabiai save apžiūrėjote ir bent jau mintyse išvadinote save riebia karve, bjaurybe ir sene, nesistebėkite, jei po 20-30 metų tuos pačius žodžius išgirsite iš dukters. Tik sakys ji juos jau sau. Kaip jūsų mažylė ir princesė staiga tapo karve, baidykle? Iš kur ji to išmoko?
Paklausite, kaip tai įmanoma? Jos juk nebuvo šalia tuo momentu, kai tai pagalvojote. Tačiau ji visa tai iš jūsų „nuskaitė“, įsiminė ir pritaikė sau.
Kokiu būdu? Nieko sudėtingo.
– Ji matė, kaip slapstotės nuo fotoaparatų ir nemėgstate žiūrėti į savo nuotraukas;
– Ji matė, kokius drabužius ir su kokia nuotaika dėvite;
– Ji pastebi, kad jūs jau seniai nebesisukinėjate prie veidrodžio ir nežvelgiate patenkinta į savo atspindį;
– Ji girdi jūsų tylius atodūsius, kai pastebite naujas raukšleles ant kaktos;
– Ji vaikšto kartu su jumis į parduotuvę ir mato, kad viską išleidžiate kitiems, nieko nepalikdama sau;
– Ji mato ir tai, kad jei vaisių ant stalo mažiau, negu žmonių, jūs pirmoji jų atsisakote, netgi jei tai jūsų mėgstamas vaisius. Atseit, aš apsieisiu…
– Ji pastebi, su kokiu pavydu žvelgiate į jaunesnes moteris;
– Ji girdi ir jūsų baimes, apie kurias juokais užsimenate vyrui („tikriausiai jau tu mane greitai paliksi…“);
– Ji yra šalia, kai jūs su pasibjaurėjimu skundžiatės, kad „vėl tos sagos neužsisega“;
– Ji jau nepamena, kada nuoširdžiai švytėjote iš laimės. Mama jos realybėje – labiausiai nusikankinusi ir pavargusi moteris pasaulyje;
– Ji labai retai mato jus pasipuošusią, pasitempusią ir gražią. Tik ypatingomis progomis. Paprastai jūs rengiatės patogiai ir praktiškai;
– Ji girdėjo ir tai, kaip jūs barėte vyrą už gėlėms išleistus pinigus, nes esą yra svarbesnių reikalų;
– Ji supranta ir tai, kad jūs užsikrovusi ant pečių didelę šeimos rūpesčių naštą, nepasitikite kitais, nepasakote „ne” ir savęs nevertinate.
Tačiau jūs esate jos mama, o tai reiškia, kad būtent jūs esate šios mergaitės idealas. Tokia, kokia esate.
Viskas, ką jūs darote, dukros akyse yra teisinga ir gera. Viską, ką ji mato, ji įsisąmonina kaip normą. Ir tai – būsimasis jos gyvenimas.
O dabar pasižiūrėkite į save ir pagalvokite, ar norėtumėte po 20-30 metų matyti savo dukrą lygiai tokią pat? Sąžiningai. Norėtumėte?
Vaikai – pats tobuliausias „kopijavimo aparatas“. Jie pasiima viską: ir kas mums savyje patinka, ir kas nepatinka. Ir mes negalime šito vaizdo jų širdyje pakoreguoti, pagražinti ir pasakyti: „Paimk, dukrele, štai šį mano gabalą, čia aš labai puiki, kaip moteris. O štai šito jokiais būdais neliesk!” Lygiai taip pat jūs neuždrausite vaikui rūkyti, pati sėdėdama su degančia cigarete dantyse.
Jūsų mergaitė pasiims viską. Sulaukusi 5-7 metų, ji sugers į save jus visą: jūsų požiūrį į ją, į vyrus, į pasaulį, į pinigus ir taip toliau. Ji kruopščiai šią informaciją išsisaugos ir pagal ją gyvens suaugusi.
Gali būti, kad ji iš naujo gyvens jūsų gyvenimą, patirs jūsų likimą, taikys jūsų sąveikavimo su pasauliu metodus. Visa tai, ką jūs ir pati lygiai taip pat nusikopijavote iš savo mamos, o ji pasiėmė iš jūsų senelės ir t.t.
Todėl jeigu norite, kad jūsų mergaitė būtų laiminga, pradėkite nuo savęs. Nemėginkite spręsti savų problemų per ją, nebandykite „padaryti iš jos žmogų” ir nesistenkite apsaugoti jos ateityje. Pradėkite nuo savęs. Pradėkite kitaip žvelgti į save. Pagalvokite, kokį vaizdą mato jūsų mažoji ir leiskite jai pamatyti priešais save harmoningą moterį, laimingą, gerą, pilnavertę, šiltą, gyvą. Kuri save myli ir priima.
Tai geriausias dalykas, kurį mes galime duoti savo mažosioms princesėms.
