Net mažų vaikų dienotvarkės būna tokios įtemptos, kad, regis, laiko nuobodžiavimui nebelieka. Šokių, sporto ar muzikos būreliai ir pamokos – svarbūs ir naudingi vaikų raidai, tačiau retkarčiais panuobodžiauti taip pat būtina.
Šiuolaikinių vaikų dienos rutina prasideda nuo ankstyvo ryto, kuomet tenka ruoštis ir skubėti į darželį ar pradinę mokyklą, po pietų laukia įvairių būrelių maratonas ir net grįžus vakare namo nėra kada nuobodžiauti, nes tenka ruošti namų darbus ir rengtis naujai dienai. Dauguma tėvų mano, kad tai, jog vaikas yra nuolat užimtas yra gerai. Tačiau iš tiesų, vaikų kasdienėje rutinoje turėtų likti šiek tiek laiko… nieko neveikimui.
Kodėl nuobodžiavimas naudingas?
Jei vaiko dienos planuose, kuriuos sudaro suaugusieji, lieka laisvo laiko, kuo jis naudingas vaikams? Patikėkite, naudos yra daugiau, nei daugelis tėvų įsivaizduoja. Štai 5 nuobodulio privalumai.
1. Poilsis. Įtemptose vaikų dienotvarkėse likęs laisvas laikas, kuomet mažylis gali veikti tai, ką nori arba galbūt nieko neveikti yra labai naudingas. Net jei vaikas guli ant grindų ir žiūri į lubas ar stebi, kaip jūs virtuvėje gaminate vakarienę – leiskite jam pasimėgauti šiomis poilsio ir ramybės akimirkomis.
2. Skatina kūrybiškumą. Manėte, kad tarp nieko neveikimo ir kūrybos nėra nieko bendra? Nuobodulys – gera išradimų ir atradimų motyvacijos priemonė. Jei tėvai nuolat neplanuoja, ką veikti vaikams, jie priversti patys tuo pasirūpinti – tai yra sugalvoti, ką veikti. Net ir tie vaikai, kurie dažnai skundžiasi, kad jiems nuobodu ir nesuranda sau užsiėmimų, ilgainiui susigalvoja sau įdomios veiklos. Galite nustebti, kokių kūrybiškų žaidimo ir žaislų idėjų gali susikurti iš pirmo žvilgsnio nuobodžiaujantis vaikas.
Kad netikėtai užklupusi kūrybinė energija nedingtų perniek, reikėtų, kad mažylis visuomet po ranka turėtų tinkamų priemonių piešimui, lipdymui ar spalvingų LEGO DUPLO kaladėlių konstravimui. Piešimas, lipdydamas ar konstravimas ne tik lavina vaizduotę, bet ir suteikia vaikui galimybę kurti įvairius žaidimo scenarijus, ieškoti sprendimų ar net imtis žygdarbių.
Pavyzdžiui, žaisdamas LEGO DUPLO gaisrinės rinkiniu, mažylis gali tapti tikru herojumi – drąsiu gaisrininku, kuris iš „degančio” kaladėlių namo išgelbės mini figūrėles. Iš pradžių vaikui gali prireikti tėvų ar vyresnių brolių ar sesių pagalbos kuriant žaidimo scenarijus bei istorijas, iš kurių mažylis gali sužinoti daug svarbių dalykų: kaip negalima elgtis su ugnimi, kodėl namuose gali kilti gaisras ir pan. Ilgainiui, mažyliai išmoksta žaisti savarankiškai ir vedami lakios vaizduotės, sukuria neįtikėtinų istorijų ir scenarijų žaidimams.
3. Galimybė susipažinti su bendraamžiais. Kai vaikai ima nuobodžiauti vieni ar nežino, ką veikti, jie lengviau ryžtasi užmegzti pažintį ir susidraugauti su kitais bendraamžiais. Tokios situacijos vaikams naudingos, nes skatina juos imtis iniciatyvos, padeda išmokti išreikšti norą bendrauti, pasiūlyti idėjų, ką galėtų nuveikti kartu su žaidimų aikštelėje sutiktu bendraamžiu ar su savo šeimos nariais. Tai padeda mažyliui lavinti bendravimo su kitais įgūdžius.
4. Pažįsta save. Tuomet, kaip apninka nuobodulys, vaikai turi laiko pamąstyti apie tai, ką gi jiems iš tiesų patinka daryti. Neretai tėvai, planuodami savo atžalų laisvalaikio užimtumą ir parinkdami būrelius, sprendžia, kas būtų naudinga vaikui vadovaudamiesi savo nuomone. Tačiau tai nereiškia, kad vaikui tėvų parinkti užsiėmimai suteikia tikrą džiaugsmą ir malonumą. Turėdami laisvo laiko mažyliai turi progą veikti tai, ką sugalvoja patys ir galbūt atrasti savo tikrąjį pašaukimą ar talentą.
5. Mokosi planuoti savo laiką. Mes negalime suplanuoti viso savo vaikų gyvenimo, tačiau galime jiems padėti išmokti planuoti savo laiką savarankiškai. Galima pasakyti vaikui, kad tarkime, jis turi vieną laisvą valandą iki plaukimo pamokos baseine. Jei per šį laiką mažylis skųsis, kad jam nuobodu, reikėtų jam paaiškinti, kad laisva valanda greitai prabėgs ir jam liks vis mažiau laiko žaidimams. Kai mažylis tai supras, kitą kartą žinos, kaip tinkamai išnaudoti laisvą akimirką savo mėgiamiems užsiėmimams ir žaidimams. Laiko planavimas ir gebėjimas išnaudoti jį prasmingai taps vis svarbesnis vaikui augant ir tampant savarankiška asmenybe.
